09. Šveicariški referendumai: gydytojos, pedofilai, algos, naikintuvai

Gegužės 18-ąją Šveicarijoj vėl virė referendumai. Vėluoju trumpai paraportuot. Vėlgi apsiriboju tik federaliniais, nors šalis tradiciškai skendo ir ne mažiau įdomiuose ir svarbiuose kantoniniuose, miestų ir bendruomeniniuose.

I. Referendumų temos

1. Federalinis 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl basic medicininių paslaugų prieinamumo (tiesioginis kontrprojektas atsiimtai tautos iniciatyvai “’Taip’ namų/šeimos gydytojų medicinai”).

2. Tautos 2011 m. balandžio 20 d. iniciatyva “’Ne’ pedofilų teisei dirbti su vaikais.”

3. Tautos 2012 m. sausio 23 d. iniciatyva “Už padorių algų apsaugą (Minimalios algos iniciatyva).”

4. 2013 m. rugsėjo 27 d. Federalinis įstatymas dėl fondo kariniams naikintuvams “Gripen” įsigyt.

II. Rezultatai trumpai

1. “Taip” – 88%; “Ne” – 12%. Aktyvumas: 53,9%. Didžiausias palaikymas (virš 90%): Neušatelio, Ženevos, Vo ir Fribūro kantonuose. Didžiausias pasipriešinimas (19%) – Švico kantone.

2. “Taip” – 63,5%; “Ne” – 36,5%. Aktyvumas: 54,9%. Didžiausias palaikymas (83%) – Tičino kantone. Didžiausias pasipriešinimas (virš 40%) – abejuose Apencelio kantonuose, Bazelio mieste, Berno, Ciuricho ir Liucernos kantonuose.

3. “Taip” – 23,7%; “Ne” – 76,3%. Aktyvumas: 55,5%. Didžiausias palaikymas – Bazelio mieste, Tičino, Ženevos ir Juros kantonuose (tarp 30-40%), taip pat Ciuricho ir Berno kantonuose (tarp 20-25%). Didžiausias pasipriešinimas Apencelio Inerodeno, Švico, Nidvaldeno ir Obvaldeno kantonuose (85-90%).

4. “Taip” – 46,6%; “Ne” – 53,4%. Aktyvumas: 55,3%. Didžiausias palaikymas Nidvaldeno, Obvaldeno, Uri, Švico, Apencelio Inerdodeno kantonuose (60-70%). Didžiausias pasipriešinimas: Juros, Neušatelio, Ženevos, Bazelio miesto, Valiso ir Vo kantonuose (60-75%).

III. Detalės

Aptardamas detales, kaip įprasta, pasitelksiu taip vadinamoj “Referendumų knygelėje”, kurią kiekvienas balsuotojas prieš referendumų seriją gauna paštu, pateikta medžiaga. Citatos ir santrumpos apačioje – iš ten. Knygelės apimtis šįkart – 47 puslapiai įprastai rimto, visiems suprantama kalba surašyto teksto ir argumentų.

1. Šeimos gydytojų algos

Ką daro šveicarės ir šveicarai, kai jų žibančioj medicininių paslaugų sistemoj pradėda ryškėt trendas, kad svarbi šio sistemos sritis – namų / šeimos medicina – dėl sustabarėjusių, pasenusių jos praktikavimo struktūrų ir nepakankamų algų pradeda atrodyt nepakankamai patraukli jaunoms gydytojoms ir gydytojams? Atspėjot: renka parašus referendumui. Ir surinko. Pasiūlė keist federalinę konstituciją, kad pabrėžt profesijos (konstitucinę!) reikšmę visuomenei. Profesijos patrauklumui svarbūs du dalykai: pirma, galimybė turėt lanksčias darbo valandas/galimybę dirbt part-time ir, antra: didesnės algos. Paprasti dalykai, bet jų nesutvarkius long-term šiai res public’ai svarbiai sričiai gresia nesaldūs laikai. Su tokia situacija susidurę šveicarai nesėdi rankų sudėję, o veikia. Veikia “bottom-up.” Parlamentas ir vyriausybė šį “iš apačių” duotą signalą suprato, problemą pripažino. Ką darė? Viešai padėkojo referendumo iniciatoriams, nurodė porą sisteminių referendumo iniciatyvos trūkumų (ji, vyriausybės nuomone, per siauria, t.y. nepankankamai radikali! Būna ir taip …) ir pasišovė juos pati ištaisyt. Kaip tai daroma demokratijoj? Pateikiant tautos teismui (t.y. federaliniam referendumui) kontrprojektą, perimantį centrines originalios iniciatyvos idėjas ir jas patobulinantį, net įpinantį jį į jau esamas vyriausybės strategijas kaip “Sveikata 2020” ir ruošiamą masterplaną namų / šeimos medicinos srityje. Katram pritart piliečiams praktiškai vienbalsiai rekomenduoja tiek parlamentas, tiek vyriausybė. Katras toks geras ir taip gerai adresuoja iniciatyvos iškeltas problemas, kad originalaus referendumo iniciatoriai savo iniciatyvą (!) atsiima (tad turim ne dvi priešpriešinių monologų užsikimšus ausis serijas, o tikra dialogą). Ir federaliniam referendume balsuojama tik dėl kontrprojekto. Balsuojama į referendumo iniciatorių idėjos ir jaunųjų gydytojų naudą. 88% “Taip”. Išvados? Vyriausybė problemą buvo pramiegojus, bet spėjo užsikabint už iniciatyvos traukinio ir, su prioritetus ir temas tvarkiančia pagalba “iš apačių”, susitvarkyt. (Kaip pamatysim iš sekančio referendumo – pramiegojus taip susitvarkyt pavyksta anaiptol ne visad.)

Referendumui pateiktas įstatymo projekto tekstas skamba taip:

/ I.
Federalinė konstitucija bus pakeista sekančiai:

117a str. (naujas) Aprūpinimas basic medicinos paslaugom

1 Federacija ir kantonai savo kompetencijų ribose rūpinasi, kad būtų teikiamos pakankamos, visiems prieinamos, aukštos kokybės basic medicinos paslaugos. Jie pripažįsta ir skatina/remia namų/šeimos mediciną kaip kertinės svarbos aprūpinimo basic medicinos paslaugomis sistemos dalį.

2 Federacija leidžia įstatymus dėl:
a. Basic medicinos paslaugų teikimą užtikrinančių profesijų išsilavinimo ir tobulinimosi, taip pat dėl reikalavimų norintiems šiomis profesijomis užsiimti;
b. padoraus atlyginimo už teikiamas namų / šeimos medicinos paslaugas.

II.

Šis kontrprojektas bus pateiktas tautos ir kantonų referendumui. Jei tautos iniciatyva “Taip namų / šeimos gydytojų medicinai” nebus atsiimta, jis bus – pagal Federalinės konstitucijos 139b  str. numatytą procesą – kartu su šia iniciatyva pateiktas tautos ir kantonų referendumui. /

2. Pedofilai ir vaikai

Jei medicinos klausimais vyriausybė ir parlementas spėjo “pagaut” bottom-up iniciatyvą ir paverst ją sava, antruoju šios referendumų serijos klausimu – dėl draudimo pedofilams dirbti su vaikais – valdžioms sekės gerokai sunkiau. Nors stengtasi visom jėgom.

Kaip ir kitose šalyse, taip ir Šveicarijoj visuomenė paskutiniu metu buvo krečiama skandalų, susijusių su piktnaudžiavimu vaikais ir globos reikalaujančiais asmenim. Ypač tais atvejais, kai nusikaltimai šioje srityse buvo to paties asmens padaromi dar kartą, buvo keliamas klausimas, kaip tai įmanoma, konkrečiau: kaip galim buvo leist tokiems asmenims apskritai dirbt su vaikais ir globos reikalaujančiais asmenimis? Rererendumo iniciatyva būtent ir siekė užkirst kelią tokiems nusikalstamos veiklos pasikartojimas: asmenys, kartą nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaiką ar priklausomą asmenį, turi prarast teisę profesiškai ar visuomeniniais pagrindais dirbt su mažamečiais ar priklausomais asmenim.

Referendumų knygelėj vyriausybė nuo pat pradžių skuba pabrėžt, kad ji taip pat siekia apsaugot visuomenę nuo recidivystų šioje srityje ir dar prieš referendumo iniciatyvos pateikimą emėsi konkrečių darbų šiam fronte: pateikė Baudžiamojo kodekso pakeitimų paketą. Šiuo vyriausybės pateiktu projektu plečiamas užsiimti profesija draudimas, kuris sunkiausių nusikaltimų atveju gali siekt ir visą gyvenimą. Taip pat teismas galėtų apskritai uždrausti kontaktus su vaikais, net ir šeimos ir privačioj sferoj. Parlamentas 2013 m. gruodį šiems vyriausybės siūlytiems teisės sistemos pakeitimams pritarė, tad, anot vyriausybės, “tautos iniciatyva tampa nebereikalinga.” … “Ji taip pat prieštarauja proporcingumo principui.” Dėl to vyriausybė siūlo iniciatyvą atmest. Įdomus aspektas: parlamentas įprastos balsavimo referendume rekomendacijos nepateikė.

Referendumų knygelėj vyriausybė pabrėžia, kad nors dabartinė baudžiamoji teisė savo arsenale turi draudimą užsiimt profesija kaip sankciją, visgi šiam draudimui nustatytos griežtos ribos. Laiko prasme jis turi apsiribot penkeriais metais ir gali būt paskirtas tik jei nusikaltėlis nusikaltimą atliko užsiimdamas profesija ir egzistuoja rizika, kad jis savo profesija vėl piktnaudžiaus tam, kad daryt tolesnius nusikaltimus. Dabartinė teisė neleido visais atvejais uždraust užsiimt veikla asociacijose ir laisvalaikio organizacijos visuomeniniais pagrindais, net jei tai turėtų prasmės. Pavyzdžiui, futbolo treneris, padaręs seksualinį nusikaltimą prieš žaidėją, gali tam tikrom sąlygom ir toliau užsiimt buvusia veikla ir pakartot nusikaltimą. “Tai turi būt pakeista.” Tačiau, toliau argumentuoja vyriausybė Referendumų knygelėj, iniciatyva reikalauja, kad seksualinis nusikaltėlis visais atvejais prarastų teisę dirbt su vaikais ar priklausomais visam gyvenimui. Vyriausybės nuomonė, iniciatyvos koncentravimasis tik ties seksualiniais nusikaltimais yra nepakankamas – būtina apimt ir kitus nusikaltimus prieš vaikus. Iniciatyva taip pat koncentruojas tik ties profesiinės ir visuomeninės veiklos draudimu, neapsaugo vaikų šeimos ir privačiam rate. O tai svarbu, nes: “Nusikaltėlis dažnai yra tėvas, dėdė, kaimynas.” Referendumo iniciatyvą referendumo metu atmetus, priimtos Baudžiamojo kodekso normos galėtų įsigaliot anksčiau, be papildomų procesų. Dėl to, kad iniciatyvos siūloma vieninga viso gyvenimo bausmė visiems seksualiniams nusikaltėliams prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, parlamentas svarstė įvairius kontriniciatyvų variantus, bet vieningo kontrreferendumo projekto priimt nepajėgė. Paskutiniam balsavime vieni parlamento rūmai pritarė referendumo iniciatyvai, kiti ją atmetė. Dėl šio nevieningumo parlamentas neteikia tradicinės balsavimo rekomendacijos. Prie šių paaiškinimų Referendumų knygelė pridėtas visas lapas, pristatantis vyriausybės pateiktus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriems jau pritarė parlamentas.

Iniciatorių siūlytas konstitucijos pakeitimas skamba taip:

/ 123c str. (naujas) Priemonės po seksualinių deliktų prieš vaikus arba pasipriešinti nepajėgius ar neveiksnius asmenis

Asmenys, kurie buvo nuteisti už vaiko ar priklausomo asmens seksualinio neliečiamumo pažeidimą, galutinai praranda teisę užsiimti profesine ar visuomenine veikla su mažamečiais ar priklausomais asmenimis. /

Referendumų knygelėj tradiciškai po lapą skiriama abiejų pusių argumentams.

Atskirame Referendumų knygelės lape, skirtame referendumo iniciatorių komiteto argumentams, ypač pabrėžiama, kad daug pedofilų šiuos nusikaltimus įvykdo ne po vieną kartą, yra recidyvistai. Būtent dėl šios priežasties iniciatyva tokia svarbi. Draudimams tokiems žmonėms dirbt su vaikais yra vienintelis būdas pasiekt, kad šie žmonės daugiau nebedirbtų mokyklose, neįgaliųjų organizacijose, sporto sąjungose. Iniciatoriai pabrėžia, kad nemato priežasčių, kodėl bausmę atlikęs seksualinis nusikaltėlis vėl turėtų įgyt teisę dirbt darbą su vaikais ir jo metu kontaktuot su potencialiom aukom. Iniciatoriai paliečia ir parlamento priimtą įstatymą šioj srity. Šis, jų vertinimu, nepakankamas, nes nors numato automatišką dešimties metų draudimo užsiimt profesija bausmę, ši galioja tik paskyrus didesnę nei šešių mėnesių bausmę. Numatyti profesijos draudimai neapimtų daug pedofilų, o kiti po dešimties metų vėl galėtų dirbt su vaikais ar nepilnamečiais. “Todėl iniciatyva reikalinga: turi galiot principas, kad kartą nuteistasis visą gyvenimą nebegalėtų dirbti su vaikais ar priklausomais asmenim. Taip bus galim išvengt tolimesnių nusikaltimų ir sumažint aukų skaičių.” Iniciatoriai atmeta ir priekaištą, kad iniciatyva apims ir taip vadinamas “Jugendlieben” (meilės santykius tarp jaunimo) ir pabrėžia, kad tokie atvejai turėtų būt atskirai sureguliuoti iniciatyvą įgyvendinančiame įstatyme. “Iniciatyva yra svarbi siekiant apsaugot mūsų vaikus nuo pedofilų. Vaikų interesai turi turėt prioritetą prieš nuteistų nusikaltėlių interesus.” Argumentarijaus pabaigoje pateikiama nuoroda į iniciatorių svetainę internete.

Atskiri keli lapai skirti ir vyriausybės argumentams “prieš” išdėstyt. Dalis jų, kaip ir iniciatorių atveju, jau referendumo inciatyvai skirtoje Referendumų knygelės įžangoje. Vyriausybė itin stengiasi akcentuot, kad siekia to paties tikslo kaip inciatoriai, ir – nepaisant pilno supratimo dėl tikslo svarbos – pačios iniciatyvos paremt negali, nes ši prieštarauja centrinėms “mūsų teisinės valstybės vertybėms” ir svarbiam teisinės valstybės principui – proporcingumui. Iniciatorių reikalaujamas automatizmas teismams taikant bausmę nepriimtinas ir vestų prie atvejų, kur, pavyzdžiui, dvideštimtmetis turėtų būt nubaustas draudimu visą gyvenimą dirbt sporto draugijoj kaip jaunimo treneris, nes palaikė meilės santykius su šešiolikmete. Vyriausybė yra tikra, kad tokį atvejį reiktų traktuot kitaip nei seksualinį piktnaudžiavimą vaikais mokytojo atveju. Iniciatorių reikalaujama automatinė viso gyvenimo bausmė stato vyriausybę, parlamentą ir teismus prieš sudėtingą dilemą. Siekdamas jos išvengt kabinetas siūlo iniciatyvą atmest. Tuo pačiu pabrėžia, kad su nusikaltėliais privalu elgtis konsekventiškai ir griežtai. Šiuo tikslu inicijuotas atitinkamas įstatymas, kurio esmę jau sutraukiau aukščiau. Įstatymas priimtas pernai metų gruodį ir nepritarus rerendumui galėtų įsigaliot kitų metų pradžioj. “Todėl iniciatyva yra nebereikalinga.” “Parlamentas nepriėmė rekomendacijos kaip balsuot. Vyriausybė siūlo iniciatyvą atmest.”

3. Minimali federalinė alga

Šveicarai nebūtų šveicarai, jei kas keletą metų nesirinktų referendumu pasvarstyt, ar ne laikas įvest vieningą minimalią algą federaliniu mastu. Decentralistinėj savi-valdžioj Šveicarijos ekonomikoj tai itin įdomi ir subtilybių kupina tema. “Ar Jūs norite priimti tautos iniciatyvą ‘Už padorias algas (Minimalios algos iniciatyva)’” – taip skambėjo referendumo klausimas šįkart. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas ją siūlė atmest. Referendumų knygelėj pateikti ir balsavusių “už” ir “prieš” parlamentarų skaičiai abejuose rūmuose.

Trumpai dėstant iniciatyvos esmę Referendumų knygelėj pabrėžiama, kad Šveicarija garsėja gerom algom. “Algos mūsų šalyje suderamos arba socialinių partnerių atskiroms industrijoms ar firmom arba nustatomos individualiais susitarimais tarp firmų ir darbuotojų. Valstybė sąmoningai vengia tiesiogiai kištis į šiuos algų formavimosi procesus; tačiau ji kryptingai kovoja su piktnaudžiavimo algų srityje.” Pabrėždama, kad ir Šveicarijoj yra darbų su santykinai mažom algom, vyriausybė pažymi, kad iniciatyvos minimalios keturių tūkstančių frankų algos reikalavimas paliestų apie devynis procentus darbo vietų, t.y. apie 330’000 darbuotojų. Iniciatyva siekiama kovot prieš skurdą ir algų dempingą.

Vyriausybė ir parlamentas vėlgi pabrėžia, kad nors iniciatyvos tikslus remia, yra priversti ją pačią atmest, nes laiko jos siūlomas priemonės (įstatyminį vieningos federalinės minimalios algos nustatymą) netinkamom remt asmenims su mažom algom.  Pabrėžiama, kad yra pavojus, jog tokios darbo vietos minimalią algą įvedus apskritai išnyktų. Tuo būtų pabloginta padėtis tiems, kuriems norima padėt. Vyriausybė ir parlamentas įsitikinę, kad asmenims su mažom algom naudingiau turėt darbo vietą su mažesne alga ir būt tuo pat metu remiamems mokestinėm ir socialinėm-politinėm priemonėm.

Atskiras lapas skiriamas pagrindinėms sąvokoms kaip “socialiniai partneriai”, “visaindustrinė darbo sutartis”, “apsauginės priemonės” paprasta kalba paaiškint. Socialiniais partneriais Šveicarijoj visų pirma laikomos darbuotojų asociacijos (t.y. profsąjungos) ir darbdavių sąjungos. Visaindustrine sutartim laikomas susitarimas, kuriuo darbdaviai ar jų sąjungos iš vienos pusės ir darbuotojų sąjungos iš kitos, sutaria firmos ar industrijos lygiu dėl tokių sąlygų kaip atostogos, darbo laikas, minimali alga, atleidimo terminai, darbuotojų lavinimas. Pagal oficialią Šveicarijos statistiką, tokių sutarčių šalyje yra apie 600. Jos reguliuoja darbo sąlygas apie pusantro milijono darbuotojų. Tokį susitarimą federacija arba kantonas gali nuspręst deklaruot visiems privalomu – tokiu atveju jo sąlygos pradeda galiot ir firmoms arba darbuotojams, kurie nėra prie sutarties prisijungę. Apsauginės priemonės yra priemonės, Šveicarijoj priimtos pasirašius sutartis dėl laisvo asmenų judėjimo su Europos Sąjunga 2004 metais. Šios sutartys saugo tiek Šveicarijos firmas, tiek jų darbuotojus nuo algu dempingo ir numato sankcijas už nustatytų taisyklių pažeidimus. Industrijose be visaindustrinių sutarčių piktnaudžiavimo atvejais federacija ir katonai gali nustatyt laikinas minimalias algas. Nuo 2004 m. apsauginės priemonės nekart stiprintos, taip pat plėstas jų galiojimo laukas.

Detaliai pristatant iniciatyvos idėjas pabrėžiama, kad iniciaturių siekiama alga – 4’000 franktų per mėnesį, t.y. 22 frankai per valandą. Tokio dydžio minimali alga turėtų galiot visoj šaly, nepriklausomai nuo industrijos. Profesinį apmokymą einantiems darbuotojams (“praktikantams”) ir specialiai saugomom darbo vietom gali būt numatytos išimtys. Kantonai galėtų nustatyt aukštesnes minimalias algas. Toliau Referendumų knygelėj smulkiai, bet suprantama ir paprasta kalba dėstomi dabartinės darbo rinkos funkcionavimo principai ir institucijos, pabrėžiama, kad būtų ypač paliestos darbo vietos prekyboj, viešbučiuose, restoranuose, valymo įmonėse, žemės ūky, taip pat personalinių paslaugų srity (kirpėjai, kosmetikai, skalbyklos ar cheminės valyklos). Smulkiose ir vidutinėse įmonėse žemesės nei 22 frankų per valandą algos yra labiau paplitusios nei didelėse. Iniciatyva itin paliestų italakalbį Tičino kantoną ir labiau agrarinius regionus nei miestietiškus centrus, kuriuose algos tradiciškai aukštesnės. Skirtingai iniciatyva paliestų ir įvarias socialinės grupes. Ypač ji paliestų moteris, mažiau kvalifikuotus asmenis ir jaunimą, nes šie santykiniai dažniau uždirba mažiau nei 22 frankus per valandą. Pabrėžiama, kad mažos algos dažnai yra laikinas fenomenas profesinės veiklos pradžioje. Įgijus patirties alga paprastai pakyla virš šios ribos. Taip pat pažyma, kad maža alga nereiškia, kad asmuo skursta. Pabrėžiama, kad mažai uždirbatys namų ūkiai remiami mažinant sveikatos draudimo premijas, remiant vaikų priežiūrą. Tik apie 13 procentų mažai uždirbančių asmenų yra laikomi gyvenancčiais skurdžiam namų ūky.

“Yra sunku su tikrumu įvertint, kokios būtų valstybinės minimalios algos pasekmės darbo rinkai.” Negatyvios pasekmės yra galimos, toliau rašo vyriausybė Referendumų knygelėj. Čia viską lemia dydis – kuo didesnė, tuo rimtesnės potencialios negatyvios pasekmės. Iniciatorių reikalaujama alga tarptautiškai žiūrint yra labai aukšta. Ji padarytų mažiau kvalifikuotų asmenų įdarbinimą brangiu ir rizikuotų, kad tokios darbo vietos bus sunaikintos.

Pabrėžiama, kad Šveicarijoj šiandien darbo rinka kartu su mokesčių ir socialine politika rūpinasi ir pasiekia, kad turto padalijimas yra pakankamai harmninigas lyginant tarptautiniu mastu. Per socialines nuolaidas, progresinius pajamų mokesčius yra užtikrinama, kad gerai uždirbantys “neproporcingai daug prisideda prie mokestinių šalies pajamų” ir taip užtikrina nuolaidas žmonėms su mažom pajamom. Šalia to mažai uždirbantiems siūlomos svarbios socialinės priemonės jiems paremt.

Techniškai įdomus aspektas: konstitucijos pakeitimą išdėstantis Federalinis nutarimas antram ir paskutiniam savo straipsny pateikia tokį tekstą: “Jungtinis parlamentas pataria tautai ir kantonams iniciatyvą atmest.”

Tradiciškai Referendumo knygelėj po maždaug lapą skiriama abiejų pusių stipriausiems argumentams išdėstyt ir nuorodoms ir iniciatorių svetaines internete ir Feisbuke. Iniciatoriai savo lapą užvadinę “Stipri šalis. Padorios algos.” Be jau paminėtų aspektų jame pabrėžiama, kad iniciatyva svarbi daugeliui profesijų, tarp jų avalynės pardavėjams, stiuardesėm ir sodininkams. Akcentuojama, kad tai visgi visų pirma patyrę darbuotojai, daugiau moterys nei vyrai. Pabrėžiama, kad algų pakėlimas leistų mažiau paramos skirt per mokesčius, o žmonės turėdami daugiau pinigų daugiau pirktų, kas skatintų naujų darbo vietų kūrimąsi.

Vyriausybė savo argumentams, didele dalim jau išsakytiems pradžioj, skiria apie kelis lapus. Kaip ir pirmam lape, argumentarijus užbaigiamas rekomendacija: “Dėl visų šių priežasčių vyriausybė ir parlamentas rekomenduoja tautos iniciatyvą ‘Už padorių algų apsaugą (Minimalios algos iniciatyva)’ atmest”.

4. Naikintuvai kariuomenei

Jei kas būtumėt manęs, kad švecarai savo legendinei kariuomenei ginkluotę, įskaitant naikintuvus, perka be referendumų, tai ketvirtasis šios gegužės federalinis referendumas itin sudomins. Tema: Gripen tipo naikintuvų pirkimas Šveicarijos federalinei kariuomenei.  Dėl parlamento priimto įstatymo fondui naikintuvams įsigyt įsteigt tauta sušaukė referendumą (referendumą čia sušaukt galima dėl kiekvieno parlamento priimto naujo įstatymo). Referendumo klausimas skamba taip: “Ar Jūs norite priimti Federalinį 2013 m. rugsėjo 27 d. įstatymą dėl fondo Gripen kariniams naikintuvams įsigyt (Gripen Fondo įstatymas)?” Tiek parlamentas, tiek vyriausybė rekomenduoja referendume balsuot “Taip.”

Planas įsigyt naujų naikintuvų skirtas atnaujinti Šveicarijos oro pajėgų arsenalą, kurio dalis – pasenus, rašoma Referendumų knygelėj. 54 F-5 Tiger modelio lėktuvai Šveicarijai tarnauja virš 30 metų ir praktiškai nebepajėgus adekvačiai atlikt savo funkcijos – garantuot oro erdvės saugumą. Jie 2016 m. turėtų būt dekomisionuoti ir turėtų būt pakeisti 22 naujais Gripen tipo naikintuvais. Projekto finansavimui parlamentas sukūrė specialų fondą, kurio tikslas projektą kainą (3,126 milijardo frankų) kuo tolygiau paskirstyt per vienuoliką metų. Gripen lėktyvai bus įsigyti tik jei šis įstatymas bus priimtas. Jį atmetus vyriausybė ir parlamentas spręs, kaip išleist šiuos nepanaudotus pinigus. Kaip minėta, prieš šį įstatymą sušauktas referendumas. Jo iniciatoriai tvirtina, kad naujų lėktuvų įsigijimas nebūtinas ir per brangus malonumas, užsakomas lėktuvmo modelis realybėj dar neegzistuoja. Vyriausybė ir parlamentas laikosi priešingos nuomonės. Esamų 32 F/A-18 šalies apsaugai neužteks. Gripenų įsigijimas yra finansiškai atsakingas, svarstytos alternatyvos buvo brangesnės. Pakeitus 54 senus lėktuvus 22 naujais, oro pajėgos taps mažesnės ir efektyvesnės.

Keliuose lapuose vyriausybė išsamiai ir su detalėm aiškina planuojamo pirkinio privalumus ir būtinumą. Pažymėta, kad 60 tokio tipo naikintuvų sau užsakė Švedijos valstybė, 36 svarsto įsigyt ir Brazilija. Referendumo knygelė be kita ko pabrėžia tokį įdomų dalyką, kad vyriausybei pavyko išsiderėti, jog Gripen gamintojas šio projekto metu duos užsakymų Šveicarijos įmonėms už 2,5 milijardų frankų (toks, sakyčiau, dėmesio vertas šveicariško pragmatizmo kampas).

Tradiciniam referendumo iniciatorių lape pasisako net dviejų iniciatyvinių komitetų – “Liberalaus referendumo komiteto ‘Ne Gripenams’” ir “Referendumo komiteto ‘Ne naikintuvų milijardams’” – prieš Gripen’ų įsigijimą atstovai. Šalia vardų ir nuotraukų, trumpai išdėstyti esminiai argumentai “Prieš”: akcentuojama, kad nei finansiškai, nei saugumo prasme įsigijimas neturi prasmės, lėktuvai yra brangūs ir “popieriniai” (t.y. kol kas egzistuojantys tik planuose). Laikas įsigijimui netinkamas – pirma turėtų būt naujai apibrėžta kariuomenės paskirtis ir oro pajėgų vaidmuo joje. Abu priešininkų komitetai sako, kad milijardus geriau leist švietimui ir inivacijoms. Nepraleidžiama progos pasipiktint, kad tuo tarpu kai mokyklose šiuo metu vykdomos taupymo progamos – perkami tokie brangus naikintuvai.

Lapą savo argumentams trumpai ir koncentruotai išdėstyt panaudoja ir vyriausybė. Šalia bendrų pastabų apie rimtų oro pajėgų būtnimą Šveicarijos saugumui, ekonominei gerovei ir neutralumui užtikrint, pažeriama ir konkretybių. Lėktuvai būtini ginantis nuo galimų teroristinių atakų. Rimtos atakos atveju dabartinės pajėgos nuolatinę  intensyvią oro erdvės kontrolę su nuolatiniu 4 lėktuvų buvimu ore (o tiek tokiais atejais reikalinga) galėtų užtikrint vos porą savaičių. Su Gripenais šis laikas galėtų būt padvigubintas. Išdėsčius argumentes seka tradicinę parlamento ir vyriausybės rekomendacija. Kaip minėta, abu šįkart pataria balsuot “Taip.”

Balsavimui pridėtas visas įstatymo tekstas – trumputis, vos 7 straipsnių; bet visgi.

Paskutiniam Referendumų knygelės lape darkart vienoj vietoj sutraukti visi vyriauusybės ir parlamento rekomendacijos kaip balsuot kiekvienu iš 4 referendumų atveju ir pateiktos nuorodos į tris oficialių institucijų svetaines su daugiau informacijos referendumų tema. Kygelė publikuota 2014 m. vasario 12 d., t.y. gerus tris mėnesius prieš referendumą.

***

Šiam kartui tiek – ir taip sausai ir trumpai. Nors, kaip turbūt įsivaizduojat, kiekvieną referendumą supo begalės įdomiausių pokalbių ir istorijų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s