Šveicariško 2016-ųjų rudens referendumai (šįkart tik 14)

Jei kas norėtumėt pamėgint atspėt, kiek referendumų būtų praleidęs pernai rudenį aplink pasaulį keliavęs ciurichietis, tai asakymas yra keturiolika. Atleiskit, bet todėl ir vėl teks dar brutaliau trumpintis.

Rugsėjo vienuoliktukas

Startas į miestietišką rudenį: ketveri miesto referendumai plius treji tiesioginiai trejų teisėjų rinkimai (juos dėl švecariškų ypatumų priskirsiu prie referendumų kaip tiesioginės demokratijos instrumento formos), vienas referendumas kantono lygiu; na, ir desertui – trys federaliniai referendumai.

Ciuricho miestas garsėja savo politiniu ir kt. sportiškumu, ne vienas atvykelis iš priemiesčių ar juo labiau provincijos čionyksčio polit-tempo nepakelia. Referendumų čia šįkart buvo septyni. Kokios tos referendumų temos miestiečius kankino/džiugino (?) šįkart… Referendumas Nr. 1: Ledo ritulio ir sporto arena (teisės statyboms suteikimas, 120 mln. Šveicarijos frankų paskolos suteikimas, kasmetinis maks. 2 mln. frankų prisidėjimas prie arenos eksploatacijos 30-ties metų laikotarpiui, 2.8 mln. frankų konkrečios paskirties kreditas senoms skolos padengt und 1.9 mln. frankų indėlis projekto vystymo priemonėms. Rezultatas: 56.6% “Taip.” Referendumas Nr. 2: Parkavimo ir parkavimosi laiko kontrolės mokesčių 1994 m. reglamentavimo pakeitimas. Rezultatas: 51.6% “Taip.” Referendumas Nr. 3: Šaulių-Areal’as, Industrinis rajonas, Heinricho gatvės Mokyklos parengimas ir perstatymas, priestato vaikų darželiui pastatymas, Rajono namai, biblioteka ir sporto salė bei parkas, investicinis prisidėjimas prie PBZ Pestalozzi bibliotekos, 61.005 mln. frankų objektinis kreditas. Rezultatas: 85.8% “Taip.” Referendumas Nr. 4: Schauenberg mokykla, Affoltern rajonas, pakeitimas nauju pastatu, objektinis 50.2 mln. frankų kreditas. Rezultatas: 85% “Taip.”

Šalia šių referendumų miestiečiai tiesiogiai rinko tris teisėjus kadencijai iki 2020-ųjų metų; du iš jų – pilnam etatui, vieną – 50%. Čia principas paprastas: teisėju Šveicarijoj nebūdamas partijos nariu šansų tapt praktiškai neturi. Teisėjų korpuso partinė sudėtis atitinkamai daugmaž atspindi partijų rezultatus parlamentų rinkimuose. Tad nors teisėjus renka žmonės tiesiogiai, principas toks, kad kandidatas iš esmės keliamas partijos, katra “sulaikė savo eilės.” Jis paprastai žmonių ir patvirtinamas. Rinkimų biuletenis atrodo paprastai ir tuo pačių su šveicariška ypatybe: jame – trys Tarppartinės konferencijos siūlomų teisėjų vardai su nuoroda į jų mokslinius laipsnius, užimtinas pareigas, gimimo metus ir gyvenamąją vietą. Žadėtas šveicariškas įdomumas: Biuletenis informuoja, kad vietoj balsavimo už siūlomus kandidatus gali braukt jų vardą ir į jo vietą įrašyt bet kokio kito kvalifikuoto ir kandidatuot galinčio asmens vardą. Stipru – ar ne? Rezultatas: jokių siurprizų – visi instituciškai iškelti asmenys teisėjais išrinkti.

Ciuricho kantonas rinkos balsuot dėl Tautos iniciatyvos “Už įperkamą vaikų priežiūrą visiems.” Siekiant geresnio šeimos ir darbo suderinamumo (kas Šveicarijoj yra gan nemažas iššūkis), iniciatyva reikalavo įsteigt specialų fondą iniciatyvos tikslui pasiekti. Prieš inciatorių idėja referendume balsuot rekomendavo tiek kantono parlamentas, tiek ir vyriausybė. Pritardami iniciatorių siekiamam tikslui, šie akcentavo, kad pasirinktas modelis nėra tinkamas, jis per sudėtingas. Jau dabar vyriausybė daro kas jo galioje, kad prisidėt prie inciatorių tikslo pasiekimo ir laikosi pozicijos, kad tendencija šioj srity eina geryn. Rezultatas: 29.48% “Taip”; inciatyva atmesta.

Konfederacija. Na, ir, kaip žadėta, trys federaliniai referendumai desertui. Pirmasis: Tautos iniciatyva “Už tvarią ir resursus efektyviai naudojančią ekonomiką (“Žalia ekonomika”).” Inciatyva siekė įtvirtinti tikslą, kad Šveicarija iki 2050-ųjų pasiektų tai, kad naudotų resursus neviršydama jai paskaičiuotos natūralios Žemės resursų proporcijos. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezutatas: 63.6% “Ne”; inciatyva atmesta. Antrasis: Tautos iniciatyva “AHVplus: Už stiprų Senatvės draudimą.” Iniciatyva siekė pakelti esamas ir būsimas senatvės pensijas 10%. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 59.4% “Ne”; inciatyva (kelt pensijas!) atmesta. Trečiasis: “Dėl federalinio slaptos žvalgybos tarnybos įstatymo.” Naujas įstatymas suteikia žvalgybai šiuolaikines priemones pavojams atpažint ir saugumui užtikrint. Tuo pačiu stiprinama žvalgybos kontrolė. Prieš šį naują įstatymą sušauktas referendumas; o tai šveicarai gali daryt kiekvieno naujo įstatymo atžvilgiu. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo naują įstatymą palaikyt. Rezultatas: 65.5% “Taip”; įstatymas priimtas.

Šventoji lapkričio trejybė

Po rugsėjo audros, lapkritis – švecariškom miestietiškom akim – ramus. Referendumų lapkritį – tik trys. Mums atrodytų daug, šveicarams – savotiškas politinio poilsio sezonas startuojant į Kalėdų šventes. Trumpai:

Ciuricho mieste visiška tyla – referendumo nei vieno. Ciuricho kantone gi jų šįkart du. Pirmasis: “Kulturland”-inciatyvos įgyvendinimas / Planavimo ir statybų įstatymo pakeitimas. Prieš jau priimtą “Kulturland”-iniciatyvos įgyvendinimo įstatymą kantono piliečiai sušaukė referendumą. Kantono parlamentas ir vyriausybė rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 59% “Ne”; referendumo idėja atmesta. Antrasis: Kantoninė iniciatyva “Už santuokos apsaugą.” Iniciatyva siūlė apibrėžti santuoką kantono konstitucijoje kaip “ilgalaikę ir įstatymu reguliuojamą vyro ir moters gyvenimo bedriją.” Rekomenduodami  balsuot “Ne” kantono parlamentas ir vyriausybė siulė prisimint, kad santuokos institutas reglamentuojamas federalinėje konstitucijoje ir federaliniame civiliniame kodekse. Kantonis klausimo reguliavimas yra nereikalingas, nes jis galios tik tiek, kiek neprieštaraus federaliniam. Atitinkamai, inciatyva yra beprasmė. Rezultatas: 81% “Ne”; inciatyva atmesta.

Konfederacija lapkrotį rinkos vienam, bet rimtam klausimui spręst: Tautos inciatyva “Už aiškiai organizuotą išėjimą iš atominės energetikos (Išėjimo iš atominės energetikos inciatyva).” Be kita ko siekdama užkirst kelią avarijoms atominėse elektrinėse ir jų pasekmėms (50 km. spinduliu nuo šveicariškų atominių elektrinių yra įsikūrusios 13 šveicarų kantonų sostinių), inciatyva siekė uždraust Šveicarijoje statyt naujas atomines elektrines ir aiškiai apribot esamų atomonių elektrinių eksploatacijos periodą iki maks. 45 metų. Federacija taip pat turėtų būt įpareigota rūpintis, kad būtų naudojama mažiau energijos, būtų didinamas jos naudojimo efektyvumas bei skatinama atsinaujinanti energetika. Šveicarijoje šiuo metu yra penkios atominės elektrinės (visos ganėtinai senos), iš jų šalis gauna 40% energijos, visos jos turi neterminuotus eksploatacijos periodus – kol bus saugios. Šalia to federalinė vyriausybė  savo “Energetikos strategijoj 2050” yra nusprendus palaipsniui išeiti iš atominės energetikos, o senas elektrines uždarius – jų nebekeisti naujomis. Inciatyva iš esmės siekia to paties, tačiau numato konkrečius, “sportiškesnius” elektrinių uždarymo metus ir kelia papildomų “žalių” tikslų. Parlamento ir vyriausybės nuomone toks išėjimas būtų per skubus, prarastas energijos šaltinis taip greit negalėtų būt pakeistas atsinaujinančiais. Todėl rekomenduojama likt prie palaipsnio išėjimo iš atominės energetikos ir iniciatyvai sakyt “Ne.” Rezultatas: 54% “Ne”; inciatyva atmesta.

Tai tiek šįkart. Kitas polit-pasimatymas – jau vasarį.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s