Šveicariško 2017-ųjų referendumų rudens sensacija

Naujiesiems startuojant, skubu atiduot pernai metų skolas. Net dvi referendumų serijos buvo numatytos praėjusių metų rudeniui, ir didžiausia sensacija Šveicarijos stebėtojų laukė būtent antrosios metu, lapkritį. To lapkričio referendumų serijos sensacija tokia: Nei vieno federalinio referendumo. Tai pirmas toks atvejis šio blogo istorijoj, ir galbūt net tema atskiram įrašui: sakykim, kad ir “Ką pilką lapkritį veikt šveicarui, jei tą mėnesį nenumatyta referendumų?” Ciurichiečiams, tiesa, ypatingos problemos šiuokart nebuvo: mieste virė net 5 vietiniai referendumai. Trumpai apie apie abi 2017-ųjų rudens referendumų serijas ir jų rezultatus:

2017-ųjų rugsėjo referendumai

• Šveicarijos konfederacija: 3.

1. Valstybės apsirūpininimo maistu saugumas. Federalinė vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 78.7% “Taip.”
2. Pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas papildomam Senatvės ir našlių draudimo fondo finansavimui. Federalinė vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 50%/50%, plius nepasiekta šiam klausimui reikalinga kantonų dauguma (9.5 “Taip” vs. 13.5 “Prieš”).
3. Pensijų Reforma 2020. Federalinė vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 52.7% “Ne.” Toks ganėtinas šokas. Tema – ypatingo polit-karščio ir pločio, daug metų mėginama spręst – ne pirmas ir referendumas.

• Ciuricho kantonas: 4.

1. Kontrpasiūlymas “Iniciatyvai prieš kamščius.” Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 61.27% “Taip.”
2. Kelionės į darbą kaštų mokestinio nurašymo apribojimas. Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 70.71% “Taip.”
3. Vaikų namų finansavimo sureguliavimas reaguojant į naujausią teismų praktiką. Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 74.42% “Taip.”
4. Socialinės pagalbos panaikinimas laikinai priimtiesiems. Kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 67.20% “Taip.”

• Ciuricho miestas: 4.

1. Federalinio pabėgelių centro statybos vakarų Ciuriche; 24,5 mln. frankų kreditas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 70.4% “Taip.”
2. Miesto bendruomenės 1989 m. sprendimo “Dėl racionalaus energijos panaudojimo” panaikinimas, temos naujas sureguliavimas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 88.5% “Taip.”
3. Ciuricho miesto energetikos įmonės plėtra, 200 mln. frankų kreditas atsinaujinančios energijos gamybos resursams įsigyt. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 82.5% “Taip.”
4. Cabaret Voltaire ilgalaikės ateities užtikrinimas nekilnojamo turto mainais su Swiss Life draudimo bendrove. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 64.5% “Taip.”

P.S. Šalia to, 11 ir 12 miesto rajonai rinkosi Evangelikų reformatų bažnyčios sinodo nario pakeitimo rinkimams (likusiam periodui iki 2019 m.).

• Viso: 11.

2017-ųjų lapkričio referendumai

• Šveicarijos konfederacija: 0. Kaip minėjau: neįprasta.
• Ciuricho kantonas: 0. Laiks nuo laiko pasitaiko.
• Ciuricho miestas: 5.

1. Mokyklų vykdomos mokinių su specialiais poreikiais integracijos į reguliarias pamokas ir mokyklų valdymo gerinimas, Ciuricho miesto bendruomenės statuto pakeitimas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 72.3 “Taip.”
2. 200 mln. frankų kreditas Ciuricho miesto energetikos įmonei skirtas finansuot statybas elektros sprendimų srityje. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 72.9% “Taip.”
3. Senelių namų Mathysweg perstatymas, 63,25 mln. frankų kreditas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 91.3% “Taip.”
4. Hofacker mokyklos perstatymas ir plėtra, įsikaitant trigubą sporto salę; 33,8 mln. frakų kreditas. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 81.7% “Taip.”
5. Kontrpasiūlymas “Tvaraus ir sąžiningo apsirūpinimo maisto produktais” iniciatyvai. Miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 60% “Taip.”

P.S. Šalia to, 6 ir 10 miesto rajonai rinkosi į taikos teisėjos rinkimus. Įdomumo dėlei paminėsiu, kad rinkimuose susikovė krikdemė teisininkė/advokatė prieš socdemę neteisininkę. Laimėjo neteisininkė. Toks savotiškas šveicariškas ypatumas teisės srity. Nuo amžių neatmenamų …

• Viso: 5.

2017 pavasario referendumai: Energetikos strategija 2050 plius 6

Eilinįkart vėluoju – ir ant kulnų jau lipa rudens referendumų serija. Tema šįkart: politinė 2017-ųjų gegužės 21-oji – vos savaitėlė prieš vasaros atostogas.

Turbūt pirmąkart šio blogo istorijoj raportuoju apie situaciją, kuomet šveicarai federaliniu lygiu teturi vieną referendumą:

“Energetikos strategijos 2050” įgyvendinimui Šveicarijos federalinis parlamentas peržiūrėjo ir reformavo Energetikos įstatymą, juo siūlydamas pirmajį priemonių paketą, kuriuo siekia:

• mažinti energijos vartojimą,
• kelti energetinį efektyvumą,
• skatinanti atsinaujinančią energetiką.

Šalia to naujasis įstatymas uždraudžia naujų atominių elektrinių statybą.

Tiek parlamentas, tiek vyriausybė rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 58.2% “Taip.”

Naujasis Energetikos įstatymas priimtas.

Kaip viskas paprasta. Žinau, kad lietuviškam skaitytojui tokia sultinga tema norėtųs daugiau detalių, bet su jom šįkart nespėju, tad bus tik taip sausai. Garsioji “Referendumų knygelė”, katrą kiekvienas balsuotojas nuo vyriausybės gauna paštu, šįkart apėmė 63 puslapius ir buvo skirta vien šiai temai.

Ciuricho miestas ir kantonas

Na, o ciurichiečių į vasarą taip paprastai nieks nepaleidžia. Čia turėjom dar ir 6 referendumus kantono ir miesto reikalais.

Ciuricho kantono referendumai:

• Kantoninės klinikos Winterthur’o mieste įstatymas, siūlęs – reaguojant į modernybės iššūkius – reorganizuoti kliniką iš viešos įstaigos į akcinę bendrovę su visomis iš to plaukiančiomis pasėkmėmis, privalumais ir trūkumais. Rezultatas: 46,52% “Taip”, reiškiantis, kad įstatymas atmestas; kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.”
• Integruotos psichiatrijos Winterthur’e įstatymas, taip pat siūlęs šios srities kuravimą “sukelti” į akcinę bendrovę. Rezultatas: 48,80% “Taip” = įstatymas atmestas; kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.”
• (Kantono) tautos užsienio kalbų iniciatyva “Už geresnę kokybę – vienos užsienio kalbos mokymą pradinėse mokyklose”, siūliusi šiose mokyklose nebemokyti dviejų užsienio kalbų, tai daryt tik vėliau. Rezultatas: 39,24% “Taip” = iniciatyva atmesta; kantono vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Ne.”

Ciuricho miesto referendumai:

• Butų statybos aukcionas 2017; rėminis 90 mln. frankų kreditas. Rezultatas: 75,1% “Taip”; projektas priimtas.
• Miesto parlamento kontrpasiūlymas dėl “Tautos inciatyvos žalių ir laisvų erdvių apsaugą ir skatinimą” (“Initiatyva ‘Žalias miestas’”). Rezultatas: 79,9% “Taip”; pasiūlymas priimtas.
• Draugija “Ciuricho Šokių namai”, metinė max. 1 827 166 frankų parama nuo 2019-ųjų. Rezultatas: 64,7% “Taip”; pasiūlymas priimtas.

Miesto parlamentas ir vyriausybė visais klausimais rekomendavo balsuoti “Taip.”

Toks tad buvo tas greitaeigis šiųmetis ciurichietiškas startas į šveicarišką vasarą. Rugsėjį laukia nauja referendumų serija, stengsiuos taip smarkiai nebevėluot. Iki.

Šveicariškos 2017-ųjų žiemos referendumai: nuo verslo mokesčių reformos iki olimpiados

Paskutinių metų šveicarišku standartu matuojant 2017-ųjų vasario 12-osios sekmadienis ciurichiečiui buvo ramus: 3 fed-referendumai, 3 miesto referendumai.

Trys iš pažiūros gan sausos temos kaitino šveicarų federalinius polit-debatus šįkart. Trumpai apie tai:

Federalinis nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo trečios kartos užsieniečiams. Šiam parlamento nutarimui įgyvendinti reikalingas fed-konstitucijos pakeitimas. Nutarimo idėjai sau įprastai priešinosi didžiausią populiarimą turinti partija – Šveicarijos tautinė partija/“SVP” (konservatoriai). Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 60,4% piliečių ir 19 kantonų pasakė “Taip”; nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo priimtas.

Federalinis nutarimas dėl federaliniams greitkeliams ir priemiesčių keliams skirto fondo. Šio projekto tikslas yra užtikrinti ilgalaikį fed-greitkelių ir priemiesčių kelių finansavimą, taip sumažinant kamščius fed-greitkeliuose, užtikrinant jų funkcionavimą ir priežiūrą bei priemiesčių projektų kofinansavimą. Tema kontroversiška, nes nesutariama, koks yra geriausias būdas mažinti didėjančius kamščius greitkeliuose ir priemiesčiuose. Nutarimo priešininkai atstovavo poziciją, kad plečiant gatvių tinklą po truputį yra “užbetonuojama Šveicarija”, o kamščių problema tokiu būdu niekad nebus išspręsta, nes plečiant gatves eismo tik daugės, atsiras nauji kamščiai naujose vietose. Oficialios rekomendacijos: Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas rekomdavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 61,9% piliečių ir visi kantonai tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

III-iosios verslo mokesčių reformos įstatymas. Šia trečiąja mokesčių reforma siekiama sumažinto holdinginių, domicilinių ir mišrių bendrovių apmokestinimo. Taip naujomis priemonėmis siekiama stiprinti Šveicarijos konkurencingumą ir suteikti kantonams tam reikalingą fin-politinę erdvę. Dabartinę kantonų mokesčių sistemą, pagal kurią Šveicarijoje registruotų įmonių pelnas, uždirbamas užsieny, yra apmokestinamas mažesniu tarifu, Šveicarija yra tarptautiškai įsipareigojusi panaikinti. Ją pakeisti – tuo pačiu išsaugant šalies konkurencingumą – vyriausybė parengė įstatymo projektą, siūlantį naujus įmonių apmokestinimo modelius, iš kurių kantonai, priklausimai nuo savo finansinių-politinių tikslų, galės rinktis jiems geriausiai tinkančius. Parengtas įstatymo projektas referendumo kampanijai įsibegėjant susilaukė vis daugiau kritikos, kad vyriausybė ir parlamentas gerokai persistengė siūlydami įmonėms lengvatas; dėl jų biudžete atsiras milijardinė skylė, greičiausiai versianti mažint viešas paslaugas, didint ir taip viešo sektoriaus mokestinę naštą ant savo kupros nešančios  vidurinės klasės mokesčius. Reformos priešininkai turėjo gerokai mažesnį kampanijos biudžetą nei jos remėjai, tarp kurių buvo ne tik vyriausybė ir parlamentas, bet ir daugumą turinčios dešiniosios partijos, taip pat didžiausios verslo lobizmo organizacijos. Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 59,1% ir 19,5 kantonų reformos įstatymui tarė “Ne”; reformos įstatymas atmestas.

Referendumų temos Ciuricho mieste

Tautos iniciatyva “Sąžininga rinkimų teisė Ciurichui – kiekvienas balsas svarbus!” Šia iniciatyva siekiama panaikinti nuo 2005-ųjų galiojantį kvorumą, kuris taikomas renkant miesto bendruomenės tarybą – 125 narių Ciuricho miesto parlamentą. Oficialios rekomendacijos: Tiek miesto vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 61,7% miesto piliečių tarė “Ne”; iniciatyva atmesta.

Bendruomenės nutarimas dėl konfliktų mediacijos ir pagalbos viešai prieinamose erdvėse. Ciuricho miestas medijuodamas konfliktus nuo seno skatina atsakingą, į aplinkinius atsižvelgiantį elgesį, tarpusavio toleranciją ir tokiu būdu užtikrina visų viešose erdvėse esančių asmenų saugumą. Šis darbas pavestas “sip züri” komandai, susidedančiai iš 60 specialiai tam apmokytų darbuotojų. Šios komandos darbą siūloma tęst šiaip grupei suteikaint naują teisinį pagrindą. Oficialios rekomendacijos: miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 79,4% miesto piliečių tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

Naujos Pfingsweid-mokyklos statybos Eschwer-Wyss rajone: objektinis 29,4387 mln. frankų kreditas. Paskutiniu metu itin sparčiai plečiantis Züri-West rajonui – pats laikas šią plėtra palydėt nauju mokyklos pastatu, skirtu devynerioms klasėms. Oficialios rekomendacijos: miesto parlamentas ir vyriausybė patarė balsuot “Taip.” Rezultatas: 88,1% “Taip”; mokykla bus statoma.

Krito akin: Žiemos olimpiadai (darkart) “Ne”

Šiuo įrašu pradedu naują, seniai planuotą rubrikėlę, katrą užvadinsim “Krito akin.” Joje laiks nuo laiko pasakosiu apie įdomesnius už Ciuricho ribų vykstančius kantoninius ar bendruomenių referendumus. Šįkart joje savo gamta ir žiemos sportu ne tik Šveicarijoje, bet ir visam pasauly garsėjantis Graubiundeno kantonas su tokiom legendinėm bendruomenėm kaip Davos ar St. Moritz.

Graubiundeno kantono piliečiai šį sekmadieniį rinkos balsuot dėl galimo kandidatavimo 2026-ųjų žiemos olimpiadai rengt. Ir – vėl tarė aiškų “Ne” (60,1%) kantono kandidatūrai. Kalbant konkrečiau, šįkart praktiškai-šveicariškai balsuota dėl 25 mln. frankų kredito suteikimo kantono kandidatūrai parengt. Ta proga šiek tiek istorijos įdomybių: Graubiundeno kantonas jau yra rengęs žiemos olimpiadas 1928 ir 1948 metais. Vėliau Graubiundeno gyventojai jau keliskart yra atmetę žiemos olimpiados rengimo kantone idėją (1980 ir 2013 metais).  Referendumo rezultatas iš esmės atveria kelią frankofoniškos Šveicarijos dalies “Sion 2026” kandidatūrai žiemos olimpinėms žaidynėms rengt. Ją rengiant bendradarbiaus Valė, Vo, Fribūro ir Berno kantonai. Su tuo susiję pasidalinti kaštai tokie žemi, kad privalomas referendumas nebus reikalingas. Stipri tema, galbūt prie progos apie ją papasakosiu daugiau.

Šveicariško 2016-ųjų rudens referendumai (šįkart tik 14)

Jei kas norėtumėt pamėgint atspėt, kiek referendumų būtų praleidęs pernai rudenį aplink pasaulį keliavęs ciurichietis, tai asakymas yra keturiolika. Atleiskit, bet todėl ir vėl teks dar brutaliau trumpintis.

Rugsėjo vienuoliktukas

Startas į miestietišką rudenį: ketveri miesto referendumai plius treji tiesioginiai trejų teisėjų rinkimai (juos dėl švecariškų ypatumų priskirsiu prie referendumų kaip tiesioginės demokratijos instrumento formos), vienas referendumas kantono lygiu; na, ir desertui – trys federaliniai referendumai.

Ciuricho miestas garsėja savo politiniu ir kt. sportiškumu, ne vienas atvykelis iš priemiesčių ar juo labiau provincijos čionyksčio polit-tempo nepakelia. Referendumų čia šįkart buvo septyni. Kokios tos referendumų temos miestiečius kankino/džiugino (?) šįkart… Referendumas Nr. 1: Ledo ritulio ir sporto arena (teisės statyboms suteikimas, 120 mln. Šveicarijos frankų paskolos suteikimas, kasmetinis maks. 2 mln. frankų prisidėjimas prie arenos eksploatacijos 30-ties metų laikotarpiui, 2.8 mln. frankų konkrečios paskirties kreditas senoms skolos padengt und 1.9 mln. frankų indėlis projekto vystymo priemonėms. Rezultatas: 56.6% “Taip.” Referendumas Nr. 2: Parkavimo ir parkavimosi laiko kontrolės mokesčių 1994 m. reglamentavimo pakeitimas. Rezultatas: 51.6% “Taip.” Referendumas Nr. 3: Šaulių-Areal’as, Industrinis rajonas, Heinricho gatvės Mokyklos parengimas ir perstatymas, priestato vaikų darželiui pastatymas, Rajono namai, biblioteka ir sporto salė bei parkas, investicinis prisidėjimas prie PBZ Pestalozzi bibliotekos, 61.005 mln. frankų objektinis kreditas. Rezultatas: 85.8% “Taip.” Referendumas Nr. 4: Schauenberg mokykla, Affoltern rajonas, pakeitimas nauju pastatu, objektinis 50.2 mln. frankų kreditas. Rezultatas: 85% “Taip.”

Šalia šių referendumų miestiečiai tiesiogiai rinko tris teisėjus kadencijai iki 2020-ųjų metų; du iš jų – pilnam etatui, vieną – 50%. Čia principas paprastas: teisėju Šveicarijoj nebūdamas partijos nariu šansų tapt praktiškai neturi. Teisėjų korpuso partinė sudėtis atitinkamai daugmaž atspindi partijų rezultatus parlamentų rinkimuose. Tad nors teisėjus renka žmonės tiesiogiai, principas toks, kad kandidatas iš esmės keliamas partijos, katra “sulaikė savo eilės.” Jis paprastai žmonių ir patvirtinamas. Rinkimų biuletenis atrodo paprastai ir tuo pačių su šveicariška ypatybe: jame – trys Tarppartinės konferencijos siūlomų teisėjų vardai su nuoroda į jų mokslinius laipsnius, užimtinas pareigas, gimimo metus ir gyvenamąją vietą. Žadėtas šveicariškas įdomumas: Biuletenis informuoja, kad vietoj balsavimo už siūlomus kandidatus gali braukt jų vardą ir į jo vietą įrašyt bet kokio kito kvalifikuoto ir kandidatuot galinčio asmens vardą. Stipru – ar ne? Rezultatas: jokių siurprizų – visi instituciškai iškelti asmenys teisėjais išrinkti.

Ciuricho kantonas rinkos balsuot dėl Tautos iniciatyvos “Už įperkamą vaikų priežiūrą visiems.” Siekiant geresnio šeimos ir darbo suderinamumo (kas Šveicarijoj yra gan nemažas iššūkis), iniciatyva reikalavo įsteigt specialų fondą iniciatyvos tikslui pasiekti. Prieš inciatorių idėja referendume balsuot rekomendavo tiek kantono parlamentas, tiek ir vyriausybė. Pritardami iniciatorių siekiamam tikslui, šie akcentavo, kad pasirinktas modelis nėra tinkamas, jis per sudėtingas. Jau dabar vyriausybė daro kas jo galioje, kad prisidėt prie inciatorių tikslo pasiekimo ir laikosi pozicijos, kad tendencija šioj srity eina geryn. Rezultatas: 29.48% “Taip”; inciatyva atmesta.

Konfederacija. Na, ir, kaip žadėta, trys federaliniai referendumai desertui. Pirmasis: Tautos iniciatyva “Už tvarią ir resursus efektyviai naudojančią ekonomiką (“Žalia ekonomika”).” Inciatyva siekė įtvirtinti tikslą, kad Šveicarija iki 2050-ųjų pasiektų tai, kad naudotų resursus neviršydama jai paskaičiuotos natūralios Žemės resursų proporcijos. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezutatas: 63.6% “Ne”; inciatyva atmesta. Antrasis: Tautos iniciatyva “AHVplus: Už stiprų Senatvės draudimą.” Iniciatyva siekė pakelti esamas ir būsimas senatvės pensijas 10%. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 59.4% “Ne”; inciatyva (kelt pensijas!) atmesta. Trečiasis: “Dėl federalinio slaptos žvalgybos tarnybos įstatymo.” Naujas įstatymas suteikia žvalgybai šiuolaikines priemones pavojams atpažint ir saugumui užtikrint. Tuo pačiu stiprinama žvalgybos kontrolė. Prieš šį naują įstatymą sušauktas referendumas; o tai šveicarai gali daryt kiekvieno naujo įstatymo atžvilgiu. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo naują įstatymą palaikyt. Rezultatas: 65.5% “Taip”; įstatymas priimtas.

Šventoji lapkričio trejybė

Po rugsėjo audros, lapkritis – švecariškom miestietiškom akim – ramus. Referendumų lapkritį – tik trys. Mums atrodytų daug, šveicarams – savotiškas politinio poilsio sezonas startuojant į Kalėdų šventes. Trumpai:

Ciuricho mieste visiška tyla – referendumo nei vieno. Ciuricho kantone gi jų šįkart du. Pirmasis: “Kulturland”-inciatyvos įgyvendinimas / Planavimo ir statybų įstatymo pakeitimas. Prieš jau priimtą “Kulturland”-iniciatyvos įgyvendinimo įstatymą kantono piliečiai sušaukė referendumą. Kantono parlamentas ir vyriausybė rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 59% “Ne”; referendumo idėja atmesta. Antrasis: Kantoninė iniciatyva “Už santuokos apsaugą.” Iniciatyva siūlė apibrėžti santuoką kantono konstitucijoje kaip “ilgalaikę ir įstatymu reguliuojamą vyro ir moters gyvenimo bedriją.” Rekomenduodami  balsuot “Ne” kantono parlamentas ir vyriausybė siulė prisimint, kad santuokos institutas reglamentuojamas federalinėje konstitucijoje ir federaliniame civiliniame kodekse. Kantonis klausimo reguliavimas yra nereikalingas, nes jis galios tik tiek, kiek neprieštaraus federaliniam. Atitinkamai, inciatyva yra beprasmė. Rezultatas: 81% “Ne”; inciatyva atmesta.

Konfederacija lapkrotį rinkos vienam, bet rimtam klausimui spręst: Tautos inciatyva “Už aiškiai organizuotą išėjimą iš atominės energetikos (Išėjimo iš atominės energetikos inciatyva).” Be kita ko siekdama užkirst kelią avarijoms atominėse elektrinėse ir jų pasekmėms (50 km. spinduliu nuo šveicariškų atominių elektrinių yra įsikūrusios 13 šveicarų kantonų sostinių), inciatyva siekė uždraust Šveicarijoje statyt naujas atomines elektrines ir aiškiai apribot esamų atomonių elektrinių eksploatacijos periodą iki maks. 45 metų. Federacija taip pat turėtų būt įpareigota rūpintis, kad būtų naudojama mažiau energijos, būtų didinamas jos naudojimo efektyvumas bei skatinama atsinaujinanti energetika. Šveicarijoje šiuo metu yra penkios atominės elektrinės (visos ganėtinai senos), iš jų šalis gauna 40% energijos, visos jos turi neterminuotus eksploatacijos periodus – kol bus saugios. Šalia to federalinė vyriausybė  savo “Energetikos strategijoj 2050” yra nusprendus palaipsniui išeiti iš atominės energetikos, o senas elektrines uždarius – jų nebekeisti naujomis. Inciatyva iš esmės siekia to paties, tačiau numato konkrečius, “sportiškesnius” elektrinių uždarymo metus ir kelia papildomų “žalių” tikslų. Parlamento ir vyriausybės nuomone toks išėjimas būtų per skubus, prarastas energijos šaltinis taip greit negalėtų būt pakeistas atsinaujinančiais. Todėl rekomenduojama likt prie palaipsnio išėjimo iš atominės energetikos ir iniciatyvai sakyt “Ne.” Rezultatas: 54% “Ne”; inciatyva atmesta.

Tai tiek šįkart. Kitas polit-pasimatymas – jau vasarį.

2015 referendumų vasara Šveicarijoje: nuo preimplantacinės diagnostikos iki nacionalinės TV

Smarkiai vėluoju su reportažu iš politiškai karštos 2015-ųjų vasaros Šveicarijoje – birželio 14-osios referendumų – tad šįkart detalėmis nelepinsiu. Keturi referendumo klausimai ketvirčiui federaliniu mastu nėra neįprasta, bet visgi kiekis rimtas. Esmė trumpai:

1- Privalomas referendumas: Reprodukcinė medicina ir genų technologijos žmogaus medicinos srity (preimplantacinė diagnostika) – 61.9% “Taip.” Referendumu siekta patvirtinti sprendimą dėl federalinės konstitucijos pakeitimo. Naujas konstitucijos straipsnis suteiks galimybę tam tikroms poroms sėkmingai atlikti preimplantacinę diagnostiką (genetinius embrionų tyrimus prieš jais apvaisinant moterį). Referendume tardama “Taip“ tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento (didžiule dauguma) išsakyta rekomendacija.

2- Tautos “Stipendijų iniciatyva”: 27.5% “Taip.” Iniciatyva siekta federacijos mastu suvienodinti stipendijų dydį profesinio mokslo ir universitetinio išsilavinimo srityse. Iki šiol ši sfera reguliuojama kantonų ir sudaro svarbų kantonų suvereniteto elementą federalistinėj, decentralistinėj Šveicarijos santvarkoj. Suvienodinimo tikslas – užtikrint visiems vienodą minimalų pragyvenimo standartą. Nepritardama iniciatyvai tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

3- Tautos iniciatyva dėl turtuolių palikimų apmokestinimo (Paveldėjimo apmokestinimo reforma): 29.0% “Taip.” Iniciatyva siekta įvesti federalinį 20% paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, taikomą nuo 2 milijonų frankų sumos. Iki šiol ši sritis reguliuojama kantonų ir yra svarbus federalistinio Šveicarijos valstybės santvarkos modelio bei kantonų suvereniteto sampratos elementas.  Gautas biudžeto pajamas planuota paskirstyt pagal formulę “2/3 – senatvės pensijų fondui, 1/3 – kantonams.” Atmesdama iniciatyvą tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

4- Fakultatyvus referendumas: Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimas (Radijos ir TV rinkliava) – 50.1% “Taip.” Įstatymo pakeitimu siekta įvesti naują rinkliavos už Nacionalinį Radiją ir TV sistemą. Dabartinė sistema, kurioje rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas priklausė nuo faktinės galimybės priimti TV ar radijo signalą, turėtų būtų pakeista sistema, kurioje kiek sumažinto dydžio rinkliavą mokėtų visi, nepriklausomai nuo faktinės galimybės žiūrėti TV ar klausytis radijo. Pritardama (kad ir absoliučiai minimalia persvara) įstatymo pakeitimui tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

Rinkėjų aktyvumas šįkart buvo tarp 43-44%.

Tradicinė rinkėjams išsiunčiama “Referendumų knygelė”, pristatanti visų keturių referendumo klausimų detales bei federalinės vyriausybės bei parlamento rekomedacijas kaip balsuot, šįkart sudarė virš 60 puslapių teksto. Rimtas polit-skaitinys startuojant į šveicarišką vasarą.

Kovo 8-osios proga – du mokestiniai referendumai

Kaip galbūt pasakytų koks senas šveicaras, kovo 8-ąją galim švęst įvairiai. Pirmoj šių metų pavasario referendumų serijoj kovo 8-ąją šveicarai sau įprastai balsavo mokesčių klausimais. Ir, kaip galbūt pasakytų koks senas šveicarų pasaulio stebėtojas, kovo 8-ąją šventė šveicariškai.

Tautos iniciatyva Nr. 1: “Stiprinkime šeimas! Už vaiko ir vaiko lavinimo išmokų neapmokestinimą.” Tautos iniciatyva Nr. 2: “Energijos mokestis vietos pridėtinės vertės mokesčio.” Taip ar ne? Šveicarai tradiciškai rėžė durkart “Ne”. Įdomumo dėlei, tradiciškai pateikiu porą detalių iš kiekvieno rinkėjo gaunamos Referendumų knygelės.

Pirmoji iniciatyva siekė papildomų mokestinių lengvatų šeimoms su vaikais. Konkrečiau: tokių šeimų gaunamas išmokas vaikų išlaikymui ir mokslinimui referendumo iniciatoriai siūlė atleisti nuo mokesčių. Antroji iniciatyva siekė mokesčių energijai iš neatsinaujinančių energijos šaltinių įvedimo. Šitoks neatsinaujinančios energijos pabranginimas turėtų būt kompensuotas pridėtinės vertės mokesčio panaikinimu.

Tiek abu parlamento rūmai, tiek ir vyriausybė itin didele dauguma rekomendavo abi tautos iniciatyvas atmesti. Referendumų rezultatai: iniciatyva Nr. 1 – 25% “Taip” / 75% “Ne”, iniciatyva Nr. 2 – 8% “Taip” / 92% “Ne.”

Neapmokestinamos vaiko išmokos

Vaiko išlaikymui ir išmokslinimui skirtomis išmokomis siekiama finansiškai paremti šeimas su vaikais ir padengti dalį dėl vaiko atsirandančių papildomų išlaidų. Šios išmokos pagal šveicarų įstatymus turi siekti bent 200 frankų vaiko išlaikymui skirtų išmokų atveju ir bent 250 frankus vaiko lavinimui skirtų išmokų atveju. Kantonai yra laisvi nustatyti didesnes išmokas. Šias išmokas gaunantys padidina savo pajamas ir ekonominį pajėgumą, todėl šios pajamos tai pat kaip ir kitos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Būtent šį apmokestinimą iniciatyva ir siekė panaikint. Taip siekta suteikt šeimoms galimybė savo nuožiūra panaudot visą paramos sumą.

Vyriausybė siūlė iniciatyvą atmesti remdamasi trimis argumentais: pirma, iš iniciatyvos daugiausia naudos gautų dideles pajamas gaunantys namų ūkiai, mažesnes pajamas gaunantys gi tos naudos gautų mažiau arba jos išvis neturėtų. Antra, iniciatyvos priėmimas reikštų milijardo frankų skylę federaliniam, kantonų ir bendruomenių biudžete – šitai turėtų būt kompensuota taupymo priemonėm arba keliant mokesčius. Trečia, šeimos su vaikais jau pagal dabartinę tvarką turi daug mokestinių nuolaidų, tad papildomos nėra reikalingos.

Detaliai aiškindama iniciatyvos turinį vyriausybė skubėjo pabrėžt, kad Šveicarija jau dabar turi socialią šeimų politiką ir šeimų rėmimas yra svarbi vyriausybės programos ir realiai vykdomos politikos sritis. Šeimos su vaikais yra rimta apimtim remiamos tiek federacijos, tiek kantonų, tiek bendruomenių, be kita ko ir finansinėm legvatom tokiom kaip sveikatos draudimo premijų nuolaidom vaikams ir specialiais tarifais vaiko priežiūrai  ne šeimoje finansuot. Išmokos už vaikus ir jų lavinimą yra sudėtino šios paramos sistemos dalis. Šios išmokos didžia dalim yra finansuojamos darbdavių įmokomis. Kaip papildomos pajamos jos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Federacija yra nustačiusi šių išmokų minimumus. Du trečdaliai kantonų yra pasinaudoję galimybe mokėti didesnes išmokas nei šis federalinis minimumas. Referendumų knygelėj pažymėta, kad prie Šveicarijos šeimų politikos priklauso ir mokestinės priemonės, katros paskutiniu metu buvo kryptingai vystomos. Kaip pavyzdys pateikiami 2011-ųjų pakeitimai tiesioginių federalinių mokesčių įstatyme, įvedusiame specialų “tėvų tarifą” ir galimybę išskaičiuot iš mokesčių “dokumentuotas” išlaidas vaiko priežiūrai ne šeimoje.

Dabar egzistuojančios mokestinės lengvatos šeimoms skaičiais: federaliniu lygiu – 900 milijonų frankų; kantonų ir bendruomenių lygiu – 2,2-2,7 milijardų frankų. Šios esamos lengvatos reiškia, kad apie pusė namų ūkių su vaikais nemoka jokių tiesioginių federalinių mokesčių. Kaip tokios tiesioginų federalinių mokesčių nemokančios šeimos “su viena alga” pavyzdys pateikiama 97 000 frankų (iki mokesčių) per metus uždirbanti šeima su dviem vaikais. Kitas pavyzdys: tokia pati šeima su “dviem algom”, uždirbanti 126 000 frankų ir galinti pademonstruoti 10 100 frankų dokumentuotų išlaidų vaikų priežiūrai ne šeimoje. Kantonų ir bendruomenių lygių mokestinės nuolaidos dėl federalistinės sistemos varijuoja priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Iliustruojant išsakytą tvirtinimą, kad iniciatyva daugiausia naudos suteiktų pasiturinčiom šeimom, o vargingesnės iš jos naudos praktiškai neturėtų, Referendumų knygelėje konkrečiais pavyzdžiais demonstruojama, kaip pakistų šeimų su skirtingomis pajamomis apmokestinimas priėmus iniciatyvą. Šalia to darkart pabrėžta, kad sumažėjusios biudžeto pajamos paliktų mažiau pinigų valstybės institucijų funkcijoms vykdyti. Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad dabartinė šeimų rėmimo politika yra pasitvirtinusi, o parama šeimoms efektyviausiai vykdoma per tiesioginę paramą – pavyzdžiui, darant nuolaidas sveikatos draudimo premijoms vaikams arba skirint pagalbą išlaidoms už vaikų priežiūrą ne šeimoje. Taip pat nepamiršta perspėti, kad priėmus iniciatyvą galima būtų prognozuot reikalavimų dėl tolesnių mokestinių nuolaidų kėlimą, o tokių lengvatų daugėjant nukentėtų apmokestinimo teisingumo principas. Tai, savo ruožtu, mažintų viešųjų institucijų pajėgumus ir grėstų geram visuomenės sugyvenimui. Analizuodama galimus iniciatyvos laimėtojus ir pralaimėtojus, vyriausybė perspėjo ir apie “bumerango efektą”, kurį sukeltį inciatyvos priėmimas: biudžeto pajamų mažėjimas, jų kompensavimo būtinumas ir iniciatyvos “tyla” šiuo klausimu. Jei šiai kompensacijai būtų pakelti mokesčiai, tikėtina, kad iniciatyva galų gale kirstų ir per šeimas su vaikais, taip atnešdama net galimas negatyvias pasekmes atskiroms šeimoms.

Iniciatoriai gi skubėjo pabrėžt, kad kvaila, jog apie penktadalis išmokų sumos iškart pajuda link valstybės biudžeto. Iniciatyva siekė šią “neprotingą sistemą” panaikint ir taip iškart palengvint šeimų gyvenimą bei padidint jų perkamąją galią. Anot iniciatorių, kadangi priėmus iniciatyvą vaikų išmokos nebesiskaičiuotų nustatant mokestinę progresiją, vargingesnėms šeimoms tai palengvintų priėjimą prie kitų lengvatų kaip pigesnės sveikatos draudimo premijos, stipendijos etc. “Kuo žemesnės amokestinamos pajamos, tuo daugiau naudos gaus šeima,” – teigė inciatoriai, taip pat kaip ir vyriausybė pateikdami konkrečius apmokestinimo pasikeitimo priėjimus iniciatyvą pavyzdžius.

Energijos mokestis vietoj PVM’o

Šios iniciatyvos idėja paprasta ir grindžiama tokia logika, kad elektros, benzino ar namų šildymui naudojamo kuro kainos gali įtakoti piliečių elgesį. Pavyzdžiui, brangstant benzinui žmonės gali pradėt pirkt taupesnius mašinų modelius arba dažniau rinktis viešąjį transportą. Kylančios elektros kainos gali paskatinti žmones reguliariau išjunginėt nenaudojamus aparatus. Ši logika galioja ir kalbant apie įmonių elgesį. Mokesčiai elektrai ar kurui gali daryti kreipiančią/lenkiančią įtaką ir yra veiksmingi instrumentai tiek siekiant taupiau naudoti energiją, tiek siekiant mažinti žalingų medžiagų išmetimą.

Iniciatyva siekta įvest energijos mokestį neatsinaujinantiems energijos šaltiniams tokiems kaip nafta, dujos, anglis ar uranas. Tuo pat metu būtų panaikintas PVM’as. Iš energijos mokesčio gaunamos biudžeto įplaukos turėtų būti nustatomos taip, kad prilygtų dabar iš PVM’o gaunamoms įplaukoms.

Referendumo knygelėje vyriausybė pabrėžė, kad federacija ateityje vis labiau naudos mokesčius kaip instrumentą siekdama klimato kaitos prevencijos ir energetinių tikslų. Šia kryptimi jau yra dirbama. Visgi vyriausybė kampanijos metu laikėsi pozicijos, kad PVM’o pakeitimas energijos mokesčių keletos metų bėgyje yra ekonomiškai ir social-politiškai neatsakinga iniciatyva. PVM’as šiuo metu yra pagrindinė federacijos pajamų priemonė, kuri tampa vis svarbesnė ir socialiniams draudimams finansuot; iš PVM’o biudžetas gauna 22 milijardų frankų per metus.  Kad šias pajamas kompensuot energijos mokestis turėtų vis didėti, nes dėl naujojo mokesčio įtakos energijos vartojimas vis mažėtų. Tai itin apsunkintų ne tik verslą, bet ypač mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Tai yra priežastys, dėl kurių tiek vyriausybė, tiek parlamentas iniciatyvą siūlė atmesti.

Kalbant apie detales, mokestis būtų renkamas įvežant arba gaminant energiją ir žymiai pabrangintų namų šildymui naudojamą kurą, benziną ir atominių elektrinių gaminamą elektrą. Pabrangimas turėtų paskatinti procesą, kurio dėka būtų suvartojama mažiau neatsinaujinančių šaltinių energijos ir mažinamas šilnamo efektą sukeliančių dujų išmetimas. Iš vandens ar saulės gaunama energija nebūtų apmokestinama.  Referendumų knygelėje vyriausybė daug vietos skyrė siekdama paaiškinti PVM’o svarbą valstybės biudžetui, taip pat ir akcentuot tai aplinkybei, kad, skirtingai nei PVM’as, energijos mokestis paliestų tik labai nedaug produktų tokių kaip namų šildymui naudojamas kuras, dujos, anglis ar uranas. Pabrėžta, kad iniciatyvos pasekmės būtų sunkiai prognozuojamos ir pateikiami skaičiavimai (iš dalies gan “grėsmingi”/stebinantys), kaip turėtų būti apmokestinamas koks energijos šaltinis, kad būtų surinkta PVM’ui prilygstanti suma. Šios sumos nesurinkus trūktų pinigų socialiniams draudimams ar kitoms federacijos užduotims. Siekiant neapsukinti Šveicarijos įmonių padėties, iniciatyva numatė išimčių galimybę itin daug energijos reikalingoms firmoms, taip pat numatė ir mokesčio gražinimo mechanizmą energiją eksportuojant bei mokestį “pilkaja” vadinamai energijai importuojant produktus iš užsienio. Vyriausybė gi savo ruožtu atsakydama į šiuos argumentus pabrėžė, kad toks įvežamos produkcijos apmokestinimas energijos mokesčiu būtų nesuderinamas su Šveicarijos tarptautinės prekybos įsipareigojimais. Be to, tokio apmokestinimo administravimas reikštų didelį administracinį krūvį. Pabrėžiama, kad naujas mokestis apsunkintų eksportuojančių šveicariškų įmonių konkrencingumą, nes eksportas dabar yra atleistas nuo PVM’o, ko nėra numatyta energijos mokesčio atveju. Namų ūkius mokestis paliestų skirtingai, bet ypač skausmingai jį pajustų namū ūkiai su mažesnėm pajamom.

Iniciatoriai akcentavo, kad iniciatyva pagaliau užtikrintų sąžiningas energijos kainas ir teisingumo principą ta prasme, kad žalingas pasekmes sukėlęs už jas ir mokėtų. Vienų iš iniciatorių, Žaliųjų liberalų prezidentas pažymėjo, kad iniciatyva būtų optimalus kelias vyriausybės priimtai energetikos sektoriaus transformacijai (“Energiewende”) pasiekti tai padarant efektyviai, liberaliai, be subsidijų ir biurokratinių reguliavimų. Iniciatyvą įgyvendinus stiprėtų atsinaujinančios energetikos sektorius, taip būtų užtikrintas ekonomikai ir klimatui draugiškas išėjimas iš atominės energetikos. Iš iniciatorių pusės, PVM’o panaikinimas mėgintas parduot kaip verslo sąlygų palengvinimas ir biurokratijos sumažinimas apie 300 000 tūkst. smulkių ir vidutinio dydžio įmonių. Akcentuota ir tai, kad priėmus iniciatyvą mažėtų priklausomybė nuo užsienio, tuo pat metu stiprinant vietines inovatyvias firmas. “Investuokime savo pinigus Šveicarijos ateičiai vietoj to, kad leisti milijardus užsieny.” Akcentuota ir tai, kad iniciatyva skatintų tvarų vartojimą, o biudžeto įplaukų ir esamų lengvatų prasme nieks nepasikeistų.

Savo “baigiamąjame žodyje” vyriausybė trumpai primindama savo argumentus dėstydama savo poziciją pabrėžė, kad iniciatorių numatomi itin aukšti energijos mokesčiai nėra reikalinti norint pasiekt norimus energetikos politikos tikslus. Akcentuota, kad vyriaysybė savo “Energijos strategijoj 2050” siūlo geresnį kelią siekiant efektyviau naudot energiją, didint atsinaujančios energijos dalį ir užtikrint klimatui draugišką išėjimą iš atominės energetikos. Referendumų knygelėj priminta, kad šiuo tikslu vyriausybė nuo 2021 m. yra numačiusi paskatų sistemą, pakeisiančią dabartines programas atsinaujinančiai energetikai ir namų sanavimui; informuota, kad tuoj pat  svarstymui bus pateiktas atitinkamo įstatymo projektas. To paties dokumento puslapiuose iniciatoriai susilaukė vyriausybės kritikos už norą pertvarkyt energetikos sistemą paskubomis. Šiame kontekste vyriausybė siūlė neatmesti galimybės, kad įgyvendinus iniciatyvą būtų susilaukta ekonomikos krizės su dar didesne bedarbyste. Darkar akcentuota, kad įvedus šį naują mokestį ypač pablogėtų nuo intensyvaus energijos naudojimo priklausančių gamybos įmonių padėtis, taip pat ir šeimų su mažesnėm pajamom statusas, nes šios nauju mokesčiu būtų nepagrįstai daugiau apmkestinamos. Būtent jų biudžetuose pakilusios energijos kainos įgytų gerokai didesnį svorį lygnant su labiau pasiturinčiomis ir turtingomis šeimomis. PVM’o panaikinimas to padidinto krūvio neapakeistų.

Tai turbūt tiek trumpai. Jei kas žinot kitą šalį, katroj tauta referendumu atsisakytų papildomų mokestinių lengvatų ar nesutiktų panaikinti PVM’o – papasakokit, būtų įdomu.

Viena diena, trys referendumai: auksas, milijonieriai, “ecopop”

Duokit šansą spėt ir pasakysiu, kad kiekvienas iš trijų referendumų, pernai lapkritį vykusių Šveicarijoje, būtų pajėgus keliems metams paralyžiuot politinį gyvenimą bet kokioj kitoj šaly. Įsiklausykit į temas: šalies aukso atsargų likimas, radikalus imigracijos stabdymas, mokestinių privilegijų naikinimas miljonieriams. Ar rimtai nusiteikęs pilietis niūrų lapkričio savaitgalį galėtų norėt daugiau? 



[Agitacinis plakatas prieš “Ecopop“ iniciatyvą.]

Turbūt ne, juolab, kad prieš tokius referendumus Šveicarijos vyriausybės balsuotojams platinamos “Referendumų knygelės” apimtis šįkart atrodė tiesiog sukalibruota geram savaitgaliui – lygiai 40 lapų. 

Visi trys referendumai inicijuoti tautos. Visi siūlė radikalius pasikeitimus svarbiose, jautriose srityse. Aštriais laikais, aplink verdant krizėm. Visus tris vyriausybė ir parlamentas siūlė ramiai atmest, visais trim atvejais tauta pasekė šiomis rekomendacijomis. Šveicarai mėgsta ir moka sakyt “Ne.”

Detalės, detalės, detalės

Auksas. “Gelbėkit mūsų šveicarišką auksą” – toks buvo oficialus iniciatyvos pavadinimas. Nesunku nuspėt, kad ekonominių krizių, prasiskolinusių valstybių ir valiutų kursų svyravimų laikais aukso tema atrodo aktuali kone kiekvienam.

Iniciatyva reikalavo 3 dalykų: kad bent 20% Šveicarijos aukso rezervų būtų laikomi auksu, esami aukso rezervai būtų neparduodami, na, ir, be abejo, laikomi tik Šveicarijoj.

Trumpa priešistorė, kampanijos metu priminta pačių iniciatorių: Iki 2000-ųjų Šveicarija turėjo 2590 tonų aukso rezervų, kuriuos vyriausybė ir Šveicarijos nacionalinis bankas yra pavadinę “neparduodamu stalo sidabru.” 1550 tonų šio aukso po 2000-ųjų, anot iniciatorių, esant dideliam amerikiečių spaudimui, staiga buvo pavadintos “pertekliniu” auksu, kuris buvo “iššvaistytas už mizerišką kainą.” Kad tai nepasikartotų, iniciatoriai aukso pardavimo draudimą siekė įtvirtinti konstitucijoje. Taip pat buvo akcentuojama, kad toks auksas saugus yra tik Šveicarijoje ir jokiu būdu ne “prasiskolinusiame užsienyje”, nes net “patikimiausi” partneriai kaip Amerika ar ES krizės atveju visgi “turbūt atsisakytų gražint mūsų auksą.” Iniciatoriai taip pat buvo nepatenkinti, kad dideli spausdinamų Šveicarijos frankų kiekiai leidžiami užsienio šalių kaip Vokietija “ir turbūt Amerika” (tiksi informacija nežinoma, nes duomenys slapti) vertybiniams popieriams pirkti. Bent 20% Nacionalinio banko rezervų turi būt investuojami į auksą, nes “auksas ir kitai kartai bei po jos sekančiai kartoms ‘bus aukso vertės’.”

Komentuodama iniciatyvą vyriausybė pasinaudojo proga trumpai nupasakoti aukso vaidmenį ekonomikos istorijoje. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad, skirtingai nei anksčiau, auksas jau apie 40 metų nebevaidina tokios svarbaus vaidmens kaip anksčiau. Kalbėdama apie iniciatyvą, vyriausybė pažymėjo, kad ši apribotų Nacionalinio banko lankstumą ir gebėjima atlikt savo funkcijas, ypač krizės atveju. Pasitelkiant konkretų pavyzdį: kaskart perkant svetimas valiutas bankas tuo pat metu turėtų ir didint aukso atsargas. Šalia to toks kartą Nacionalinio banko įsigytas auksas nebegalėtų būt parduodamas. Tai apsunktintų tokių Nacionalinio banko valiutų politikos priemonių kaip “minimalus kursas” (vok. “Mindestkurs”) įvedimas, nes siekiant jas įgyvendinti šalia užsienio valiutų pirkimo taptų privaloma pirkti ir auksą. Referendumų knygelėje piliečiams trumpai nupasakojama, kodėl neseniai buvo parduotas toks gan didelis kiekis šalies aukso. Primenama, kad, lyginant su kitomis šalimis, Šveicarija pagal aukso atsargas žmogui ir po šio žingsnio išlieka viršūnėj. Priminta ir tai, kad aukso kaina labai svyruoja, jis yra viena rizikingiausių investicijų ir neduoda pelno. Iliustracijai primintas toks konkretus pavyzdys: dėl aukso kainos kritimo prieš porą metų Nacionalinis bankas patyrė didžiulus nuostolius. Didėjanti aukso dalis Nacionalinio banko rezervuose ilgalaikėje perspektyvoje mažintų banko pelną. Tai, savo ruožtu, mažintų iš Nacionalinio banko pelno daromas išmokas federacijai ir kantonams. Pateikiama ne vieną pilietį dominusi detalė, kad dali savo aukso Šveicarija dabar laiko Anglijos ir Kanados bankuose. Pažymima, kad krizės atveju tai būtų naudinga rizikos diversifikacijos prasme, o referendumo iniciatyva tam užkirstų kelią.

Milijonieriai. Tautos iniciatyva dėl mokestinių privilegijų panaikinimo milijonieriams siūlė paprastą dalyką: uždrausti kantonams nustatyti specialų mokestinį režimą turtingiems užsieniečiams (iniciatorių terminologija: “superturtuoliams”), pirmąkart apsigyvenantiems Šveicarijoje ir čia nedirbantiems.

Tokiems asmenims net dvidešimt vienas Šveicarijos kantonas numato galimybę mokėti mokesčius ne nuo pajamų ir turto, o remantis jų pragyvenimo išlaidomis. Dėl tripakopės Šveicarijos mokestinės sistemos, kurioje mokesčiai nustatomi ir renkami  bendruomenės, kantono ir federacijos lygmenimis, klausimas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Taip pat ir referendumo metu buvo plačiai žinoma, kad keletui kantonų ir bendruomenių ši apmokestinimo tvarka yra tradicija, turinti ypatingą ekonominę reikšmę. Gerbdami šią tradiciją ir decentralistinę Šveicarijos Konfederacijos valstybės sandarą referendumo iniciatyvos priešininkai pasisakė už tai, kad klausimas būtų paliktas kantonų apsisprendimui. Priminta, kad, pavyzdžiui, tokie svarbūs kantonai kaip Ciurichas ar Bazelis šitokį apmokestinimą jau dabar patys draudžia. Kiti, tokie kaip Liucerna, jį riboja. Referendumo kampanijos metu pasinaudota proga priminti ir tai, kad ši apmokestinimo rūšis itin svarbi kai kuriems ekonomiškai sunkiai besilaikantiems regionams.

Visgi, iškėlus iniciatyvą, vyriausybei pasidarė aišku, kad klausimas neduoda ramybės pakankamai dideliam kiekiuj žmonių. Reaguodama iš šį signalą “iš apačių” šalies vyriausybė – tipiškai šveicariškai nelaukdama referendumo baigties – inicijavo atitinkamas reformas federaliniu lygiu. Vyriausybė referendumo kampanijos metu taip pat nenuilsdama akcentavo, kad toks apmokestinimo režimas svarbus aštrioje tarptautinėje konkurencijoje dėl šios itin mobilių žmonių grupės. Nebuvo praleidžiama nė vienos progos pabrėžti, kad tarptautiniame kontekste šis šveicariškas apmokestinimo režimas yra nieko ypatingo. Visgi nebuvo pamirštama akcentuoti ir to aspekto, kad vyriausybė puikiai suvokia, jog Šveicarija šios apmokestinimo formos atveju sąmoningai daro špagatą tarp dviejų svarbių principų ir vertybių – šalies mokestinio patrauklumo iš vienos pusės ir mokestinio teisingumo iš kitos. Pasvėrus visus argmentus vyriausybė visgi atvirai deklaravo mananti, kad argumentai už esamos sistemos palaikyma nusveria sistemos minusus. 

Referendumo iniciatoriai savo ruožtu ypač akcentavo tokio apmokestinimo modelio keliamus neteisingumus, paliekamą erdvę piktnaudžiavimui, iš tokios sistemos sekantį nekilnojamo turto rinkos iškraipymą, taip pat esminių principų kaip lygybė prieš įstatymą pažeidimą. Taip pat sakyta, kad tokia sistema daro prastą įtaką likusių mokesčių mokėtojų moralei.

Kalbant apie biudžeto surenkamumą, iniciatyvos priešininkai akcentavo, kad panaikinus šią apmokestinimo galimybę bus prarastos biudžeto pajamos, šalininkai – kad jei vienas kitas užsienietis išsikels, tie praradimai (remiantis šį režimą panaikinusių kantonų patirtimi) nebus dideli. O tuos praradimus, kurie vis dėlto įvyks, piliečiai yra pajėgūs pakelti.

Imigracija II. Nė metams po garsiojo ir visame pasaulyje nuaidėjusio 2014-ųjų vasario referendumo dėl imigracijos iš ES ribojimo nepraėjus, dar vienas – ir dar griežtesnius reikalavimus keliantis – referendumas šia tema? Kodėl gi ne. Sveiki atvykę į Šveicariją, kurioje kartais atrodo, jog piliečiai su savo valstybės institucijomis elementariai kalbasi referendumais. 

Šįkart vadinamoji “Ecopop” iniciatyva siekė apriboti imigraciją į Šveicariją iki 0,2% per metus. Šalia to inciatoriai reikalavo, kad bent 10% Šveicarijos tarptautinės pagalbos besivystančioms šalims būtų skiriama laisvanoriško šeimos planavimo priemonėms. Tai ganėtinai rimta suma: ji sudarytų apie 150 milijonų frankų per metus.

Oficialioje agitacinėje medžiagoje referendumo iniciatoriai pabrėžė, kad “žmonija negali be galo augti – nei pas mus, nei globaliu mastu, nes tam elementariai neužteks resursų.” Taip pat akcentuota, kad tiek pasaulio mastu, tiek Šveicarijoj žmonių kiekis didėja itin sparčiais mastais. Šiai tendencijai tęsiantis Šveicarija taps vientisu supermiestu, tvirtino iniciatoriai. Garsųjį vasario  mėnesio referendumo sprendimą dėl imigracijos iš ES ribojimo šio referendumo iniciatoriai laiko nepakankamu, nes ji nenustato aiškių skaičių, ir “… todėl pati tauta turi nustatyt aiškias ribas.” Referendumo iniciatoriai pabrėžė, kad priėmus jų iniciatyvą Šveicarijoje vis dar išliktų įmanomi imigracijos mastai, kurie yra didesni nei Vokietijoj, Prancūzijoj ar ES. Anot iniciatorių, tokia imigracijos apimtis leistų patenktinti reikiamų specialistų poreikį rinkoj, būtų pakankama ir kitomis prasmėmis. Kampanijos metu Iiiciatoriai tvirtino esą tauta ankstesniame referendume dėl sutarčių su ES dėl laisvo asmenų judėjimo buvo vyriausybės suklaidinta tautai pateikus prognozes, kad per metus iš ES atvyks po 8 tūkst. žmonių. Realybėje atvyksta dešimt kartų daugiau.

“Stop sprogstamai didėjančiam žmonijos augimui – natūralių gyvenimo sąlygų užtikrinimas,” – taip skamba oficialus iniciatyos pavadinimas. Jau minėtas pernai metų vasario mėnesį referendumu priimtas sprendimas numato, jog Šveicarija pati kontroliuoja imigraciją ir kasmet, reaguodama į ekonomikos poreikius, nustato kontingentus. Tai suteikia vyriausybei galimybę gan lanksčiai reaguot į kintančią ekonominę padėtį. Naujoji “Ecopop” iniciatyva šį lankstumą panaikintų ir nustatytų griežtą fiksuotą imigracijos kvotą. Komentuodama referendumo iniciatyvą, vyriausybė pabrėžė, kad iniciatyva pažeistų Šveicarijos sutartis su ES ir apsunktintų vykstančias derybas dėl pernai vasario mėnesį referendumu priimto sprendimo įgyvendinimo. Nors iniciatyva formaliai įvilkta į “eko-rūbus”, tačiau jos tekstas koncentruojasi tik į imigraciją, pabrėžia vyriausybė. Ji šitai kritikuoja, sakydama, kad ne žmonių kiekis, o jų vartojimo įpročiai daro didesne įtaka natūralioms gyvenimo sąlygoms ir jų išlaikymui. Referendumų knygelėje vyriaysybė skyrė daug vietos vietos paaiškinimams, kad iniciatyvos tikslas išsaugoti natūralias gyvenimo sąlygos referendume pasakius “Taip” nebūtų pasiektas, o prie šio tikslo pasiekimo jau dabar prisideda vyriausybės vykdomos priemonės aplinkosaugos, energetikos (pavyzdžiui, elektros naudojimo mažinimas, atsinaujinančių šaltinių skatinimas) ir miestų bei gyvenviečių planavimo srityse. “Iniciatyva turi būt atmesta ir todėl, kad ji nesprendžia nei vienos aplinkosauginės problemos,” – balsavimo medžiagoje tvirtino vyriausybė. Aplinkosauga ir taupus resursų naudojimas neabejotinai yra svarbūs tiklai, tačiau “jų turime siek tiek blokuodami užsieniečių įvažiavimą, o mažindami resursų vartojimą”, – su rezervuota emocija pabrėžė Šveicarijos vadovybė.

Komentuodama iniciatorių siūlomas priemones gimstamumui užsienio šalyse kontroliuot, vyriausybė pabrėžė, kad didelis gimstatumas visų pirma yra skurdo pasekmė. Todėl ji kartu su partnerėm visų pirma kovoja prieš skurdą. Ir jau kitu žingsniu, kiek vėliau – investuodama į švietimą ir lyčių lygybės politiką.

12. Šveicariški referendumai: restoranai ir mokesčiai, sveikata ir konkurencija

Referendumai Šveicarijoje kas ketvirtį, tad išvykęs kiek ilgesnių atostogų gali kokią seriją ir praleist. Ant nosies lipant lapkričio pabaigai su saviške referendumų rinktine, vis dar vėluoju su raportu už 2014 m. rugsėjį.

Rugsėjo 28 d. federaliniuose referendumuose virė dvi tautos iniciatyvos ir dvi temos; abi praktinės ir abi – kone tradiciškai šveicariškai – apie pinigus:

1. Tautos iniciatyva “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!”
2. Tautos iniciatyva “Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą.”

2014 m. rugsėjį įvykusių referendumų rezultatai atrodė taip:

1. “Ne” – 71,5%; “Taip” – 28,5%. Rinkėjų aktyvumas: 45,9%.
2. “Ne” – 71,%; “Taip” – 28,5%. Rinkėjų aktyvumas: 45,9%.

Sako, šveicarai itin gabūs sakyt “Ne”. Rugsėjį gavom eilinį šios teorijos patvirtinimą.

Kaip įprasta, remdamasis Referendumų knygelės informacija pateiksiu šiek tiek daugiau detalių apie diskusijų turinį. Referendumų knygelė yra savotiškas oficialus aktualių tautos iniciatyvų komentaras, kurį kiekvienas balsuotojas prieš referendumą gauna paštu. Šįkart jos apimtis tebuvo 23 puslapiai; mat referendumai šįkart – tik dveji.

I. Restoranai ir mokesčiai: “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!”

Šveicarija garsėja savo progresyviu požiūriu į kasdienio vartojimo produktų apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM’u). PVM’as kasdienio vartojimo produktams (o jų sąrašas vertas dėmesio ir įdomus, nes šalia tokių dalykų kaip maistas, vanduo ar vaistai į jš įeina ir tokie dalykai kaip laikrasčiai, knygos, TV ir radijo abonementai) čia tesudaro 2,5%. Tokiu tarifu apmokestinamas ir take-away maisto produktų sektorius. Restoranų teikiamos paslaugos gi apmokestinamos reguliariu 8% PVM tarifu.

Referendumo iniciatyva “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!” reikalavo, kad restoranai būtų pradėti apmokestinti tokiu pat PVM tarifu kaip ir kitas maisto produktų pardavimas parduotuvėse, turguose ar gatvių kioskuose. Anot iniciatyvos autorių, panaikinus šiuos apmokestinimo skirtumus būtų pasiekta, kad restoranai būtų traktuojami taip pat kaip take-away maisto paslaugų sektorius. Pabrėžiama, kad restoranuose parduodamas alkoholis ir tabakas ir toliau būtų amokestininami reguliariu 8% PVM tarifu.

Referendumui pateiktas klausimas skambėjo taip:

“Ar Jūs norėtumėte priimti tautos iniciatyvą ‘Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!’?”

Po šiuo klausimu Referendumu knygelėj pateikiama tokia informacija:

“Tiek palamentas, tiek vyriausybė rekomenduoja iniciatyvą atmesti. Pirmieji parlamento rūmai iniciatyvą ametė 99:82 balsų dauguma; antrieji – 22:13 (7 nariams susilaikius).”

Referendumų knygelėje prabrėžiama, kad iniciatyva leistųsi įgyvendinama praktikoj tik mažinant bendrą apmokestinimo lygį. Tai reikštų arti milijardo frankų mokestinių pajamų praradimą. Kaip alternatyva dabartinei sistemai įsivaizduojamas PVM tarifo kėlimas kasdienėms prekėms ir jo nuleidimas restoranams – tokiu atveju kompromisinis naujas PVM tarifas abiems sektoriams siektų 3,8%. Ši priemonė (PVM tarifo mažinimas restoranams ir jo kėlimas kasdienėm prekėm) reikštų, kad ypatingai paliesta būtų mažiausiai uždirbantieji ir vidurinė klasė. “Todėl vyriausybė ir parlamentas iniciatyvą atmeta.”

Aptariant iniciatyvos detales Referendumų knygelėj nurodoma, kad iniciatoriai eksplicitiškai nenurodo, kaip jų siekiama lygybė turėtų būt pasiekta. Nors teoriškai būtų įmanoma pakelti take-away PVM tarifą iki 8% – šitokia priemonė gerokai pakeltų produktų kainas. Tai vėlgi ypač paliestų ekonomiškai silpniausius. Tad vienintelis realus šios tautos iniciatyvos įgyvendinimo būdas būtų PVM tarifo mažinimas restoranamas. Kam iš to pamažinimo atsiradusi nauda nusėstų į kišenę – svečiams, darbuojams ar savininkas – tai yra atviras klausimas.

“Jei restoranų verslas mokesčių sumažinimo sąlygotą naudą visa apimtim perduotų svečiams – vidutinio namų ūkio išlaidos per metus sumažėtų 195 frankais,” – dėstoma Referendumų knygelėj. Tačiau priklausomai nuo namų ūkio rūšies ir pajamų šis skaičius realybėj smarkiai svyruotų. “Atitinkamai, namų ūkiai su aukštom pajamom iš tokios mokesčių pakeitimo pasipelnytų gerokai labiau nei namų ūkiai su mažomis pajamomis.”

Restoranų apmokestinimas mažesniu PVM tarifu reikštų 750 milijonais frankų per metus sumažėjusias biudžeto pajamas. Senatvės draudimo fondas prarastų 75 milijonus frankų per metus, invalidumo draudimas – apie 40 milijonus frankų per metus. Čia dera primint, kad šių draudimų biudžetuose atsiradusioms “skylėms” kamšyt šveicarai iki 2017 m. yra laikinai pasikėlę bendrą PVM’o tarifą (daug kam užsieniuose iki šiol sunku tuo patikėt, bet šį sprendimą šveicarai yra priėmę ne bet kaip, o referendumu).

Tad vienintelis rimtas iniciatyvos įgyvendinimo variantas yra redukuoto PVM tarifo kėlimas nuo šiandieninių 2,5% iki 3,8%. “Įmonių tai administraciškai per daug neapkrautų ir toks pakeitimas būtų įmanomas nekeičiant federalinės Konstitucijos.” Čia vėlgi įdomu pastebėt, kad maksimalūs federalinių mokesčių tarifai Šveicarijoj yra įrašyti ne bet kur, o pačioj federalinėj Konstitucijoj (be abejo, irgi referendumu priimtoj).Turint galvoje, kad iniciatyvą priėmus toks reduktuoto PVM tarifo kėlimas būtų vienintelis jos įgyvendinimos būdas, tai reikštų, kad iniciatyvos sekmės prie balsadėžių atveju daugeliui vargingesnių namų ūkių ateitų laikai, atnešiantys didesnę mokestinę naštą nei šiandieninė.

Toliau Referendumų knygelėje pateikiamos konkrečios iliustracijos, kaip referendumo iniciatorių siūlomas mokestinės sistemos pakeitimas paveiktų namų ūkius su 70 000 frankų metinėm pajamom. Iš pateikimų iliustracijų tampa aišku, kad labiausiai neigiamai paveikti būtų namų ūkiai, susidenantys iš šeimų su dviem vaikais; mažiausiai ir net teigiamai paveikti būtų vienišių namų ūkiai.

Šiuos bendrus (“neutralius”) paaiškinimus seka dviejų puslapių apimties iniciatvyos tekstas su konkrečiom įstatymo formuluotėm, pereinamaiiais laikotarpais etc.

Inciatorių komiteto argumentams Referendumų knygelėje skiriamas vienas puslapis. Iniciatoriai itin piktinasi, kad restoranai apmokestinami trigubai aukštesniu PVM tarifu nei take-away sektorius. “Ši diskriminacija turi būt pagaliau nutraukta.” Kaip “aiškius privalumus”, kuriuos atneštų iniciatuvos priėmimas, iniciatoriai įvardija bendrus dalykus kaip “šimtus tūkstančių darbo ir praktikos vietų užtikrinimą restoranuose”, Šveicarijos kaip turistų traukos centro stiprinimą ir apsipirkimų užsieny mažinimą. Po šių privalumų išdėstymo seka atskirų konservatorių ir liberalų politikų pasisakymų citatos apie tai, kaip dabartinė sistema yra neteisinga, diskriminuojanti ir “baudžianti” svarbius ekonomikos sektorius. Pateikiamos nuorodos į iniciatorių svetaines, kur galim rasti daugiau informacijos.

Du Referendumų knygelės puslapiai skiriami Šveicarijos federalinės vyriausybės argumentacijai. Vyriausybė pabrėžia, kad tautos inciatyva perlenkia lazdą ir siekdama lygybės atims iš biudžeto didžiules pajamas ir apsunkins žmones su kuklesnėm pajamom. Be jau Referendumų knygelės įžanginėj daly išsakytų pastebėjimų pabrėžiami dabartinės diferencijuoto PVM tarifo sistemos privalumai. Maistas kaip būtina kasdienio vartojimo prekė turi būt apmokestinamas minimaliai, kad būtų prienamas visiems. Kitaip turi būt žiūrima į restoranų apmokestinimą, mat šie atlieka net vien tik maitinimo funkciją; čia šalia maisto tiekiamos kitos paslaugos kaip maisto pateikimas, stalų ir kėdžių suteikimas etc. Referendumų knygelėj pabrėžiama, kad vyriausybė abejoja, kad PVM tarifo sumažinimą verslininkai visa apimtim perleistų vartotojams. Manoma, kad jis bent dalim būtų panaudotas pelno maržai padidint. “Tad neaišku, kiek restoranų svečiai iš tokios tautos iniciatyvos priėmimo turėtų naudos.”

Kad kompensuot dėl iniciatyvos priėmimo biudžete susidarančias skyles vyriausybė turėtų kelt reduktuotą PVM’o tarifą nuo dabartinių 2,5% iki 3,8%. Tai pabrangintų dabar šiuo redukuotu PVM tarifu apmokestinamas kasdienio vartojimo prekes kaip maisto produktai, vaistai, knygos, laikraščiai, radijo ir TV abonementai. Realybėj įgyvendinus priimtą iniciatyvą šios prekės būtų apmokestinamos aukštesniu PVM tarifu nei šian.

Namų ūkių, kurie iš iniciatorių siūlomo PVM tarifų sistemos pasikeitimo gautų naudos, yra mažiau nei tokių, kurių padėtis dėl iniciatyvos priėmimo pablogėtų – iniciatyvą priėmus, šie turėtų mažiau pinigų disponavimui nei šiandien. Tai ypač liestu mažų pajamų namų ūkius, ypač susidedančius iš šeimų su vaikais. Iš kitos pusės: namų ūkiai su aukštom pajamom nebeturėtų mokėti tiek pat mokesčių kaip anksčiau ir jų padėtis pagerėtų.

“Dėl visų šių priežasčių Federalinė Vyriausybė ir Parlamentas rekomenduoja tautos iniciatyvą “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!” atmesti.”

II. Sveikatos draudimas ir konkurencija: “Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą.”

Ši tautos inciatyva reikalavo, kad privalomas pagrindinis sveikatos draudimas būtų pradėtas teikti vieningos valstybinės sveikatos draudimo kasos, o ne 61 privačių sveikatos draudimo kasų, šią paslaugą teikiančių šiandien. Tokia vieninga sveikatos draudimo kasa turėtų tarpkantonines ir kantonines agentūras, kurios turėtų kompetenciją kiekvienam kantonui nustatytinėti sveikatos draudimo premijas.

Referendumo iniciatyvą be kita ko paskatino kasmet neperstojamai ir gan žymiai didėjantys sveikatos draudimo kaštai. Draudimo premijos neretai kyla po maždaug 10% kasmet, tad rimtai paliečia gyventojų pinigines (draudimo įmokas kiekvienas šveicaras kas mėnesį moka pats). O šveicarai mėgsta balsuot dėl finansinių ir jų išlaidas liečiančių klausimų.

Referendumui pateiktas klausimas skambėjo taip:

“Ar Jūs noritėtumėte priimti tautos iniciatyvą ‘Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą’?”

Vyriausybė ir parlamentas rekomendavo šią iniciatyvą atmest. Pirmieji parlamento rūmai iniciatyvą atmetė 132:62 balsų dauguma (dviems parlamentarams susilaikius). Antrieji parlamento rūmai iniciatyvą atmetė 27:12 dauguma trims susilaikius.

Įžanginėje Referendumų knygelės dalyje trumpai primenami Šveicarijos privalomo pagrindinio sveikatos draudimo sistemos pagrindai: Pagal 1994 m. Federalinį Šveicarijos sveikatos draudimo įstatymą kiekviena Šveicarijos gyventoja ir gyventojas privalo draustis sveikatą. Šis draudimas dar vadinamas pagrindiniu privalomuoju sveikatos draudimu. Teisinė šios sistemos bazė sudėliota taip, kad kiekviena sveikatos draudimo kasa privalo sudaryt sutartį su kiekvienu norinčiu. Dabartinėj sveikatos draudimo sistemoj tokį pagrindinį privalomąjį sveikatos draudimą siūlo 61 privati sveikatos draudimo kasa. Šios kasos tarpusavy konkuruoja. Aptariama tautos iniciatyva siekia šią sistemą pakeisti įsteigiant vieningą valstybinę draudimo kasą federacijos mastu. Tokia vieninga sveikatos draudimo kasa turėtų kantonines ir tarpkantonines agentūras, kurios visų pirma turėtų kompetenciją nustatinėti premijas jų kuruojamai teritorijai (paprastai – kantonui) ir numatytų kaip atlyginamos medicinos paslaugos, ypač tokių kaip operacijos, vaistai, stacionarus gydymas ligoninėse. Tiek vyriausybė, tiek parlametas siūlo iniciatyvą atmest, nes “vienos sveikatos draudimo kasos sistemoje” apdraustieji daugiau nebeturėtų laisvo pasirinkimo tarp skirtingų kasų ir negalėtų vienos kasos keist į kitą. Cituojant Referendumų knygelę: “Dabartinė sistema su daug sveikatos draudimo kasų visgi iš principo yra pasiteisinusi praktikoje. Esminė šios sistemos pertvarka atneštų papildomoų netikrumų ir sunkiai nuspėjamų kaštų.”

Dabartinės sistemos ir tautos iniciatyvos pasiūlymo detalėms aptarti Referendumų knygelėje skiriami trys puslapiai. Pabrėžiama, kad nepriklausomai nuo pajamų ir turto kiekviena Šveicarijos gyventoja ar gyventojas turi gaut gerą aprūpinimą medicinos paslaugomis. Tam kiekvienas gyventojas turi sudaryt sveikatos draudimo sutartį, o sveikatos draudimo kompanijos (“kasos”), savo ruožtu privalo draust kiekvieną suinteresuotąjį ir tiekt įstatymo numatytų medicinos paslaugų finansavimą. Dešimtys rinkoje veikiančių sveikatos draudimo kasų siūlo skirtingos draudimo formas ir modelius kaip, pavyzdžiui, namų gydytojo arba “Sveikatos centro” (HMO), taip pat yra galiimybė rinktis aukštesnę frančizę ir manais už tai mokėt mažesnę sveikatos draudimo premiją. Čia ypač užsienio skaitytojams nuo savęs pridursiu, kad šioje privalomo sveikatos draudimo sistemoje kiekvienas gyventojas draudžiasi asmeniškai, asmeniškai moka kasmėnesnes sveikatos draudimo įmokas, asmeniškai gauna ir sąskaitas už suteiktas medicinos paslaugas. Sistema veikia konkurencijos principu: besidraudžiantieji gali laisvai rinktis tarp kasų ir jas įstatymo nustatyta tvarka keist. Dėl besidraudžainčiųjų judėjimo iš vienos kasos į kitą atsirandančio pelno draudimo kasos neturi teisės išsimokėt dividendų forma.

Referendumo inciatyva siekia šia sistemą keist į sistemą su viena nacionaline kasa, kuri teiktų visas privalomojo pagrindinio sveikatos draudimo paslaugas. Tokios naujos vieningos sveikatos draudimo kasos valdymo organuose turėtų būt atstovaujamą federacija, kantonai, draudžiamieji ir paslaugų tiekėjai (kaip gydytojos ir gydytojai, ligoninės). Iniciatyva nesiekia keist papildomo sveikatos draudimo sistemos. Pabrėžiama, kad įvedus tokią vieningą nacionalinę sveikatos draudimo kasą apdraustiej nebeturėtų laisvės rinktis ar pereit pas kitą sveikatos draudimo paslaugų tiekėją.

Referendumų knygelėje pabrėžiama, kad nors federacija, kantonai, draudžiamieji ir paslaugų tiekėjai yra svarbūs žaidėjai sveikatos apsaugos sistemoj ir pagal referendumo iniciatyvą turėtų būt atstovaujami naujoj vieningojoj sveikatos draudmo kasoj ir reguliuot jos strategiją, šie žaidėjai dažnai turi skirtingais interesus (pavyzdžiui, susidūrus su tokiu klausimu kaip kad ar tam tikra medicininė paslauga turėtų būt atlyginama iš draudmo kasų ir kiek ji turėtų kainuoti). Referendumo iniciatyva nesiūlo konkretaus sprendimo, kaip derėtų tvarkytis su tokiais interesų konfliktais.

Toliau Referendumų knygelėje komentuojama, kad nauja sistema sąlyginai mažai sumažintų sveikatos draudimo sistemos kaštus, nes jau dabar iš 100 sveikatos draudimo išleidžiamų frankų 95 keliauja įstatymo numatytoms privalomojo pagrindinio draudimo paslaugoms dengti; šių kaštų sistemos referendumo inciatorių siūlomas pakeitimas nepakeis. “Likę” 5 frankai išleidžiami sveikatos draudimo sistemos administravimo kaštams tokiems kaip personalas, reklama, komisiniai draudimo agentams. Manoma, kad kadangi naujoji draudimo kasa didžia dalim atliktų tas pačias funkcijas kaip dabartinės privačios (rinkt premijas, tikrint sąskaitas, apmokėt už medicinos paslaugas) priėmus iniciatyvą administraciniai sistemos kaštai didžia dalim liktų tokie patys.

Pabrėžiama, kad perėjimas nuo sveikatos draudmo sistemus su 61 kasa prie sistemos su vieninga draudmo kasa įneštų neaiškumo ir sukeltų sunkiai nuspėjamų kaštų: privačios kasos turėtų perkelti savo turtą vieningai kasai, kas sąlygotų teisinius procesus/bylinėjimusis. Šalia to privačios kasos turėtų tęst veiklą iki tol, kol nepriekaištingai pradės veikt naujoji vieninga kasa.

Aktualų klausimą, ar naujoji vieninga kasa inciiatyvos priėmimo atveju galėtų ir toliau siūlyt redukuotas premijas vaikams ir jaunimui iniciatyvą priėmus spręstų parlamentas, kuris turėtų pareigą sureguliuoti iniciatyvos įgyvendinimo detales. Tas pats galiotų ir tokiems klausimams kaip specialios draudimo rūšys, medicinos paslaugų teikimo modeliai ar draudimo premijų nuolaidos.

Užbaigiant bendrąjį Referendumo knygelės argumentarijų darkart pabrėžiama, kad dabartinė privalomojo sveikatos draudimo sistema – kad ir ne ideali – iš principo yra pasiteisinusi. Pažymima, kad kiekdama šalint esamus sistemos trūkumus vyriausybė jau ėmėsi priemonių ir startavo tokias reformas:

– Nuspręsta, kad erdvė nesveikai/nepageidaujamai konkurencijai tarp draudimo kasų dėl sveikų apdraustųjų su žema ligų rizika ir toliau bus siaurinama;
– Siekiant geriau kontroliuot sveiktos draudimo įmonių finansus ir taip didint skaidrumą bus stiprinama sveikatos draudimo sektoriaus priežiūra. Taip pat bus dedamos pastangos dar aiškaiu skirt pagrindinį privalomąjį sveikatos draudimą nuo papildomojo – tai daroma visų pirma siekant užtikrint jautrių sveikatos duomenų apie apdraustuosius apsaugą ir neperdavimą.

Įdomumo dėlei pateiksiu referendumo iniciatorių siūlytą centrinę Konstitucijos pakeitimo nuostatos formuluotę:

/ “Federalinė Konstitucija bus pakeista sekančiai: 

117 str. 3 (nauja) ir 4 (nauja) dalys

3. Socialus sveikatos draudimas užtikrinamas vieningos nacionalinės pagal viešąją teisę organizuotos įstaigos. Jos organai bus sudaryti iš federacijos, kantonų, apdraustųjų ir paslaugas teikiančiųjų atstovių ir atstovų. 

4. Nacionalinė įstaiga turi kantonines ir tarpkantonines agentūras. Šios nustato premijas, jas renka ir atlygina už paslaugas. Kiekvienam kontonui bus nustatoma vieninga premija; ji bus apskaičiuojama atsižvelgiant į socialaus sveikatos draudimo kaštus.” / 

Oficialiąją Referendumų knygelės dalį tradiciškai seka puslapis, skirtas referendumo iniciatyvinio komiteto argumentams. Šis puslapis užvadintas štai kaip: “Laikas stabdyt sprogstantį premijų augimą!”

Įdomumo dėlei viso originalo laisvą vertimą į lietuvių:

/ Pseudo-konkunrencija besidraudžiančiųjų sąskaita: Virš 60 sveikatos draudimo kasų šiandien Šveicarijoje organizuoja brangų, biurokratizuotą pseudo-konkuravimą. Siekdamos pelno jos mėgina nuo savęs nubaidyt “brangius atvejus/klientus”. Sergantiems ir seniems žmonėms  šios sveikatos draudimo kasų džiunglės reiškia paprastą dalyką: piktus spąstus ir nesąžiningus triukus.”

Privačios kasos švaisto draudimo premijų pinigus: metai iš metų privačios kasos iššvaisto virš 200 milijonų frankų reklamai siekdamos nuo konkurentų nusiviliot sveikus premijų mokėtojus. Tolesnės premijų pinigų sumos teka į politinį lobizmą ir referendumų/balsavimo kampanijas. Menedžeriai ir valdybų nariai tuo tarpu užsidirba didžiules sumas. Ši marketinginė beprotybė draudimo premijų mokėtojams reiškia vieną: vis aukštesnes premijas.”

Sustabdyt sprogstantį premijų augimą, užtikrint sveikatos užtikrinimą: Senatvės draudimas (“AHV”), taip pat nelaimingų atsitikimų draudimas (“Suva”) rodo, kad viešos draudimo įstaigos gali veikt pavyzdingai ir užtikrint, kad apdraustojo gerovė būtų iškelta į centrą. Tai turi prasmės ir sveikatos draudimo atveju: su viešą sveikatos draudimo kasa mes galėsime kontroliuoti kaštus ir užtikrintsim gerą apsirūpinimą pagrindinėm sveikatos paslaugom. Varginantis kasmetis draudimo premijų lyginimas taps nebereikalingas.

/ “Aš pavargau nuo vis didėjančio popierizmo ir draudimo kasų triukų – aš noriu rūpintis savo pacientais. Aš sakau TAIP viešajai sveikatos draudimo kasai.” – Dr. med. René Haldemann, ilgametis namų daktaras  /

Kas nutiks su nuolaidom ir papildomais draudimais?
Viešoji draudimo kasa perims pagrindinį sveikatos draudimą. Žemesns premijos vaikams, frančizių nuolaidos ir namų daktarų modeliai liks nepakitę. Papildomų draudimų srity niekas nepasikeis.

Daugiau informacijos: www.oeffentliche-krankenkasse.ch” / 

Taip pat tradiciškai Referendumų knygelėj keli puslapiai skiriami ir vyriausybės argumentams, kuriuose pirma koncentruota forma pateikiama vyriausybės pozicija:

– pagrindinis privalomas sveikatos draudimas dabar tiekiamas 61 tarpusavy konkuruojančių draudimo kasų
– vyriausybė nori išsaugoti šią sistemą, nes ji suteikia apdraustiesiems pasirinkimo tarp skirtingų kasų laisvę ir iš principo yra pasiteisinusi praktikoje
– perėjimas prie vieningos viešos kasos atneštų netikrumų ir sunkiai prognozuojamų sistemos pakeitimo kaštų
– siekiant šalinti dabartinės sistemos trūkumus vyriausybė ir parlamentas jau startavo tam reikalingas reformas.

Šį koncetruotą vyriausybės pozicijos išdėstymą seka tokia eilutė: “Vyriausybės atmeta iniciatyvą ypač dėl sekančių priežasčių: …” Toliau dėstomi ir detaliau argumentuojami atkiri vyriausybės pozicijos punktai/pozicijos, vėlgi tradiciškai šveicariškai dėstomi pagal raktažodžius. Trumpai perteiksių jų turinį:

– “Išlaikyti pasitvirtinusią sistemą.” Čia darkart trumpai, bet pakankamai detaliai išdėstomi ir aiškinami centriniai dabartinės privalomo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimo principai. Pabrėžaima, kad dabartinė privalomo sveikatos draudimo sistema yra “kertinis mūsų sveikatos apsaugos sistemos pasiekimas”. Ši sistema garantuoja, kad visos Šveicarijos gyventojos ir gyventojai gauna geras medicinos paslaugas. Konkurencija sveikatos draudimo paslaugų rinkoj skatina sveikatos draudimo kasas teikt apdraustiesiems geras paslaugas, vystyt inovatyvius medicinos paslaugų draudimo ir teikimo modelius, kruopščiai konktroliuot gydymo kaštus ir siūlyt kiek įmanoma žemas draudimo premijas.

– “Tikslingai gerinti [dabartinę sistemą].” Čia pabrėžiamas vyriausybės siekis, kad konkurencija tarp draudimo kasų visų primą vyktų ten, kur to nori įstatymo leidėjas, o būtent pasiūlos ir paslaugų kokybės gerinimo srity. Šiam siekiui įgyvendini vyriausybė yra iniciavusi konkrečius pagerinimus sveikatos draudimo sistemoje: 2014 m. parlamentas priėmė įstatymo pakeitimus siekiant sumažint paskatas draudimo kasų vykdomai gerų rizikų (sveikų žmonių su maža tikimybe susirgt) “medžioklei”. Šalia to bus stiprinama draudimo kasų priežiūra ir užtikrinamas aiškus pagrindinio draudimo atskyrimas nuo papildomojo.

– “Stabdyti sveikatos kaštų augimą.” “Iniciatyva siekia radikaliai pakeist mūsų draudimo kasų sistemą. Ji žada žymias kaštų santaupas. Tačiau vyriausybė vertina sutaupymo potencialą kaip mažą.” Vyriausybė ir parlamentas jau yra priėmę priemones siekiant mažint kylančias kainas sveikatos sistemoje: jau dabar yra pavykę pasiekti kasmetinio medikamentų kainų sumažinimo šimtais milijonų frankų. Nuo 2013 m. kantonai, esant reikalui, gali reguliuoti gydytojų praktikų kiekį ir taip daryt poveikį paslaugų kaštams. Paraleliai vyriausybė ir kantonai siekia gerint gydytojų rengimą/jų darbos sąlygas ir kooperaciją tarp skirtingų specialistų. Šalia to planuojamas “Kokybės centro” įsteigimas, kuris sieks užtikrint, kad medicinos paslaugos monitoringą per jų efektyvumo ir ekononmiškumo prizmę.

– “Pasikeitimas atneštų didelių minusų.” Vyriausybė yra tikra, kad perėjimas nuo pasitvirtinusios sistemos su daug draudimo kasų prie vienos kasos būtų susijęs su dideliais minusais. Perėjimas prie naujos ir nepatikrintos sistemos pereinamuoju laiktarpiu atneštų netikrumo ir papildomų kaštų. Šalia to sveikatos draudimo kasoms dingtų paskata spaudžiant konkurencijai vystyt inovatyvius modelius. Ir galų gale tautos iniciatyvos priėmimo atveju apdraustieji nebegalėtų keisti savo sveikatos draudimo kasos tuo atveju, jei būtų nepatenkinti jos paslaugom ar draudimo premijų dydžiu.

“Dėl visų šių priežasčių vyriausybė ir parlamentas rekomenduoja iniciatyvą ‘Už viešą draudimo kasą’ atmesti.”

* * *

Paskutinis Referendumų knygelės puslapis iš esmės yra 1-peidžeris, skirtas vyriausybės ir parlamento rekomendacijom kaip balsuot ir techninėm detalėm kaip kad nurodymu, kad Referendumų knygelės gali būt gražinamos bendruomenių gyventojų kontrolės skyriams. Šis paskutinis puslapis atrodo ir skamba taip:

/ Patarimas balso teisę turintiesiems

Vyriausybė ir parlamentas pataria balso teisę turintiesiems 2014 m. rugsėjo 28 d. balsuoti sekančiai: 

– “Ne” tautos iniciatyvai “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!”
– “Ne” tautos iniciatyvai “Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą.”

Redakcijos pabaiga 2014 birželio 25 d.

Daugiau informacijos:
www.admin.ch
www.parlament.ch
www.ch.ch

Išleista Federalinės kanceliarijos. /

09. Šveicariški referendumai: gydytojos, pedofilai, algos, naikintuvai

Gegužės 18-ąją Šveicarijoj vėl virė referendumai. Vėluoju trumpai paraportuot. Vėlgi apsiriboju tik federaliniais, nors šalis tradiciškai skendo ir ne mažiau įdomiuose ir svarbiuose kantoniniuose, miestų ir bendruomeniniuose.

I. Referendumų temos

1. Federalinis 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl basic medicininių paslaugų prieinamumo (tiesioginis kontrprojektas atsiimtai tautos iniciatyvai “’Taip’ namų/šeimos gydytojų medicinai”).

2. Tautos 2011 m. balandžio 20 d. iniciatyva “’Ne’ pedofilų teisei dirbti su vaikais.”

3. Tautos 2012 m. sausio 23 d. iniciatyva “Už padorių algų apsaugą (Minimalios algos iniciatyva).”

4. 2013 m. rugsėjo 27 d. Federalinis įstatymas dėl fondo kariniams naikintuvams “Gripen” įsigyt.

II. Rezultatai trumpai

1. “Taip” – 88%; “Ne” – 12%. Aktyvumas: 53,9%. Didžiausias palaikymas (virš 90%): Neušatelio, Ženevos, Vo ir Fribūro kantonuose. Didžiausias pasipriešinimas (19%) – Švico kantone.

2. “Taip” – 63,5%; “Ne” – 36,5%. Aktyvumas: 54,9%. Didžiausias palaikymas (83%) – Tičino kantone. Didžiausias pasipriešinimas (virš 40%) – abejuose Apencelio kantonuose, Bazelio mieste, Berno, Ciuricho ir Liucernos kantonuose.

3. “Taip” – 23,7%; “Ne” – 76,3%. Aktyvumas: 55,5%. Didžiausias palaikymas – Bazelio mieste, Tičino, Ženevos ir Juros kantonuose (tarp 30-40%), taip pat Ciuricho ir Berno kantonuose (tarp 20-25%). Didžiausias pasipriešinimas Apencelio Inerodeno, Švico, Nidvaldeno ir Obvaldeno kantonuose (85-90%).

4. “Taip” – 46,6%; “Ne” – 53,4%. Aktyvumas: 55,3%. Didžiausias palaikymas Nidvaldeno, Obvaldeno, Uri, Švico, Apencelio Inerdodeno kantonuose (60-70%). Didžiausias pasipriešinimas: Juros, Neušatelio, Ženevos, Bazelio miesto, Valiso ir Vo kantonuose (60-75%).

III. Detalės

Aptardamas detales, kaip įprasta, pasitelksiu taip vadinamoj “Referendumų knygelėje”, kurią kiekvienas balsuotojas prieš referendumų seriją gauna paštu, pateikta medžiaga. Citatos ir santrumpos apačioje – iš ten. Knygelės apimtis šįkart – 47 puslapiai įprastai rimto, visiems suprantama kalba surašyto teksto ir argumentų.

1. Šeimos gydytojų algos

Ką daro šveicarės ir šveicarai, kai jų žibančioj medicininių paslaugų sistemoj pradėda ryškėt trendas, kad svarbi šio sistemos sritis – namų / šeimos medicina – dėl sustabarėjusių, pasenusių jos praktikavimo struktūrų ir nepakankamų algų pradeda atrodyt nepakankamai patraukli jaunoms gydytojoms ir gydytojams? Atspėjot: renka parašus referendumui. Ir surinko. Pasiūlė keist federalinę konstituciją, kad pabrėžt profesijos (konstitucinę!) reikšmę visuomenei. Profesijos patrauklumui svarbūs du dalykai: pirma, galimybė turėt lanksčias darbo valandas/galimybę dirbt part-time ir, antra: didesnės algos. Paprasti dalykai, bet jų nesutvarkius long-term šiai res public’ai svarbiai sričiai gresia nesaldūs laikai. Su tokia situacija susidurę šveicarai nesėdi rankų sudėję, o veikia. Veikia “bottom-up.” Parlamentas ir vyriausybė šį “iš apačių” duotą signalą suprato, problemą pripažino. Ką darė? Viešai padėkojo referendumo iniciatoriams, nurodė porą sisteminių referendumo iniciatyvos trūkumų (ji, vyriausybės nuomone, per siauria, t.y. nepankankamai radikali! Būna ir taip …) ir pasišovė juos pati ištaisyt. Kaip tai daroma demokratijoj? Pateikiant tautos teismui (t.y. federaliniam referendumui) kontrprojektą, perimantį centrines originalios iniciatyvos idėjas ir jas patobulinantį, net įpinantį jį į jau esamas vyriausybės strategijas kaip “Sveikata 2020” ir ruošiamą masterplaną namų / šeimos medicinos srityje. Katram pritart piliečiams praktiškai vienbalsiai rekomenduoja tiek parlamentas, tiek vyriausybė. Katras toks geras ir taip gerai adresuoja iniciatyvos iškeltas problemas, kad originalaus referendumo iniciatoriai savo iniciatyvą (!) atsiima (tad turim ne dvi priešpriešinių monologų užsikimšus ausis serijas, o tikra dialogą). Ir federaliniam referendume balsuojama tik dėl kontrprojekto. Balsuojama į referendumo iniciatorių idėjos ir jaunųjų gydytojų naudą. 88% “Taip”. Išvados? Vyriausybė problemą buvo pramiegojus, bet spėjo užsikabint už iniciatyvos traukinio ir, su prioritetus ir temas tvarkiančia pagalba “iš apačių”, susitvarkyt. (Kaip pamatysim iš sekančio referendumo – pramiegojus taip susitvarkyt pavyksta anaiptol ne visad.)

Referendumui pateiktas įstatymo projekto tekstas skamba taip:

/ I.
Federalinė konstitucija bus pakeista sekančiai:

117a str. (naujas) Aprūpinimas basic medicinos paslaugom

1 Federacija ir kantonai savo kompetencijų ribose rūpinasi, kad būtų teikiamos pakankamos, visiems prieinamos, aukštos kokybės basic medicinos paslaugos. Jie pripažįsta ir skatina/remia namų/šeimos mediciną kaip kertinės svarbos aprūpinimo basic medicinos paslaugomis sistemos dalį.

2 Federacija leidžia įstatymus dėl:
a. Basic medicinos paslaugų teikimą užtikrinančių profesijų išsilavinimo ir tobulinimosi, taip pat dėl reikalavimų norintiems šiomis profesijomis užsiimti;
b. padoraus atlyginimo už teikiamas namų / šeimos medicinos paslaugas.

II.

Šis kontrprojektas bus pateiktas tautos ir kantonų referendumui. Jei tautos iniciatyva “Taip namų / šeimos gydytojų medicinai” nebus atsiimta, jis bus – pagal Federalinės konstitucijos 139b  str. numatytą procesą – kartu su šia iniciatyva pateiktas tautos ir kantonų referendumui. /

2. Pedofilai ir vaikai

Jei medicinos klausimais vyriausybė ir parlementas spėjo “pagaut” bottom-up iniciatyvą ir paverst ją sava, antruoju šios referendumų serijos klausimu – dėl draudimo pedofilams dirbti su vaikais – valdžioms sekės gerokai sunkiau. Nors stengtasi visom jėgom.

Kaip ir kitose šalyse, taip ir Šveicarijoj visuomenė paskutiniu metu buvo krečiama skandalų, susijusių su piktnaudžiavimu vaikais ir globos reikalaujančiais asmenim. Ypač tais atvejais, kai nusikaltimai šioje srityse buvo to paties asmens padaromi dar kartą, buvo keliamas klausimas, kaip tai įmanoma, konkrečiau: kaip galim buvo leist tokiems asmenims apskritai dirbt su vaikais ir globos reikalaujančiais asmenimis? Rererendumo iniciatyva būtent ir siekė užkirst kelią tokiems nusikalstamos veiklos pasikartojimas: asmenys, kartą nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaiką ar priklausomą asmenį, turi prarast teisę profesiškai ar visuomeniniais pagrindais dirbt su mažamečiais ar priklausomais asmenim.

Referendumų knygelėj vyriausybė nuo pat pradžių skuba pabrėžt, kad ji taip pat siekia apsaugot visuomenę nuo recidivystų šioje srityje ir dar prieš referendumo iniciatyvos pateikimą emėsi konkrečių darbų šiam fronte: pateikė Baudžiamojo kodekso pakeitimų paketą. Šiuo vyriausybės pateiktu projektu plečiamas užsiimti profesija draudimas, kuris sunkiausių nusikaltimų atveju gali siekt ir visą gyvenimą. Taip pat teismas galėtų apskritai uždrausti kontaktus su vaikais, net ir šeimos ir privačioj sferoj. Parlamentas 2013 m. gruodį šiems vyriausybės siūlytiems teisės sistemos pakeitimams pritarė, tad, anot vyriausybės, “tautos iniciatyva tampa nebereikalinga.” … “Ji taip pat prieštarauja proporcingumo principui.” Dėl to vyriausybė siūlo iniciatyvą atmest. Įdomus aspektas: parlamentas įprastos balsavimo referendume rekomendacijos nepateikė.

Referendumų knygelėj vyriausybė pabrėžia, kad nors dabartinė baudžiamoji teisė savo arsenale turi draudimą užsiimt profesija kaip sankciją, visgi šiam draudimui nustatytos griežtos ribos. Laiko prasme jis turi apsiribot penkeriais metais ir gali būt paskirtas tik jei nusikaltėlis nusikaltimą atliko užsiimdamas profesija ir egzistuoja rizika, kad jis savo profesija vėl piktnaudžiaus tam, kad daryt tolesnius nusikaltimus. Dabartinė teisė neleido visais atvejais uždraust užsiimt veikla asociacijose ir laisvalaikio organizacijos visuomeniniais pagrindais, net jei tai turėtų prasmės. Pavyzdžiui, futbolo treneris, padaręs seksualinį nusikaltimą prieš žaidėją, gali tam tikrom sąlygom ir toliau užsiimt buvusia veikla ir pakartot nusikaltimą. “Tai turi būt pakeista.” Tačiau, toliau argumentuoja vyriausybė Referendumų knygelėj, iniciatyva reikalauja, kad seksualinis nusikaltėlis visais atvejais prarastų teisę dirbt su vaikais ar priklausomais visam gyvenimui. Vyriausybės nuomonė, iniciatyvos koncentravimasis tik ties seksualiniais nusikaltimais yra nepakankamas – būtina apimt ir kitus nusikaltimus prieš vaikus. Iniciatyva taip pat koncentruojas tik ties profesiinės ir visuomeninės veiklos draudimu, neapsaugo vaikų šeimos ir privačiam rate. O tai svarbu, nes: “Nusikaltėlis dažnai yra tėvas, dėdė, kaimynas.” Referendumo iniciatyvą referendumo metu atmetus, priimtos Baudžiamojo kodekso normos galėtų įsigaliot anksčiau, be papildomų procesų. Dėl to, kad iniciatyvos siūloma vieninga viso gyvenimo bausmė visiems seksualiniams nusikaltėliams prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, parlamentas svarstė įvairius kontriniciatyvų variantus, bet vieningo kontrreferendumo projekto priimt nepajėgė. Paskutiniam balsavime vieni parlamento rūmai pritarė referendumo iniciatyvai, kiti ją atmetė. Dėl šio nevieningumo parlamentas neteikia tradicinės balsavimo rekomendacijos. Prie šių paaiškinimų Referendumų knygelė pridėtas visas lapas, pristatantis vyriausybės pateiktus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriems jau pritarė parlamentas.

Iniciatorių siūlytas konstitucijos pakeitimas skamba taip:

/ 123c str. (naujas) Priemonės po seksualinių deliktų prieš vaikus arba pasipriešinti nepajėgius ar neveiksnius asmenis

Asmenys, kurie buvo nuteisti už vaiko ar priklausomo asmens seksualinio neliečiamumo pažeidimą, galutinai praranda teisę užsiimti profesine ar visuomenine veikla su mažamečiais ar priklausomais asmenimis. /

Referendumų knygelėj tradiciškai po lapą skiriama abiejų pusių argumentams.

Atskirame Referendumų knygelės lape, skirtame referendumo iniciatorių komiteto argumentams, ypač pabrėžiama, kad daug pedofilų šiuos nusikaltimus įvykdo ne po vieną kartą, yra recidyvistai. Būtent dėl šios priežasties iniciatyva tokia svarbi. Draudimams tokiems žmonėms dirbt su vaikais yra vienintelis būdas pasiekt, kad šie žmonės daugiau nebedirbtų mokyklose, neįgaliųjų organizacijose, sporto sąjungose. Iniciatoriai pabrėžia, kad nemato priežasčių, kodėl bausmę atlikęs seksualinis nusikaltėlis vėl turėtų įgyt teisę dirbt darbą su vaikais ir jo metu kontaktuot su potencialiom aukom. Iniciatoriai paliečia ir parlamento priimtą įstatymą šioj srity. Šis, jų vertinimu, nepakankamas, nes nors numato automatišką dešimties metų draudimo užsiimt profesija bausmę, ši galioja tik paskyrus didesnę nei šešių mėnesių bausmę. Numatyti profesijos draudimai neapimtų daug pedofilų, o kiti po dešimties metų vėl galėtų dirbt su vaikais ar nepilnamečiais. “Todėl iniciatyva reikalinga: turi galiot principas, kad kartą nuteistasis visą gyvenimą nebegalėtų dirbti su vaikais ar priklausomais asmenim. Taip bus galim išvengt tolimesnių nusikaltimų ir sumažint aukų skaičių.” Iniciatoriai atmeta ir priekaištą, kad iniciatyva apims ir taip vadinamas “Jugendlieben” (meilės santykius tarp jaunimo) ir pabrėžia, kad tokie atvejai turėtų būt atskirai sureguliuoti iniciatyvą įgyvendinančiame įstatyme. “Iniciatyva yra svarbi siekiant apsaugot mūsų vaikus nuo pedofilų. Vaikų interesai turi turėt prioritetą prieš nuteistų nusikaltėlių interesus.” Argumentarijaus pabaigoje pateikiama nuoroda į iniciatorių svetainę internete.

Atskiri keli lapai skirti ir vyriausybės argumentams “prieš” išdėstyt. Dalis jų, kaip ir iniciatorių atveju, jau referendumo inciatyvai skirtoje Referendumų knygelės įžangoje. Vyriausybė itin stengiasi akcentuot, kad siekia to paties tikslo kaip inciatoriai, ir – nepaisant pilno supratimo dėl tikslo svarbos – pačios iniciatyvos paremt negali, nes ši prieštarauja centrinėms “mūsų teisinės valstybės vertybėms” ir svarbiam teisinės valstybės principui – proporcingumui. Iniciatorių reikalaujamas automatizmas teismams taikant bausmę nepriimtinas ir vestų prie atvejų, kur, pavyzdžiui, dvideštimtmetis turėtų būt nubaustas draudimu visą gyvenimą dirbt sporto draugijoj kaip jaunimo treneris, nes palaikė meilės santykius su šešiolikmete. Vyriausybė yra tikra, kad tokį atvejį reiktų traktuot kitaip nei seksualinį piktnaudžiavimą vaikais mokytojo atveju. Iniciatorių reikalaujama automatinė viso gyvenimo bausmė stato vyriausybę, parlamentą ir teismus prieš sudėtingą dilemą. Siekdamas jos išvengt kabinetas siūlo iniciatyvą atmest. Tuo pačiu pabrėžia, kad su nusikaltėliais privalu elgtis konsekventiškai ir griežtai. Šiuo tikslu inicijuotas atitinkamas įstatymas, kurio esmę jau sutraukiau aukščiau. Įstatymas priimtas pernai metų gruodį ir nepritarus rerendumui galėtų įsigaliot kitų metų pradžioj. “Todėl iniciatyva yra nebereikalinga.” “Parlamentas nepriėmė rekomendacijos kaip balsuot. Vyriausybė siūlo iniciatyvą atmest.”

3. Minimali federalinė alga

Šveicarai nebūtų šveicarai, jei kas keletą metų nesirinktų referendumu pasvarstyt, ar ne laikas įvest vieningą minimalią algą federaliniu mastu. Decentralistinėj savi-valdžioj Šveicarijos ekonomikoj tai itin įdomi ir subtilybių kupina tema. “Ar Jūs norite priimti tautos iniciatyvą ‘Už padorias algas (Minimalios algos iniciatyva)’” – taip skambėjo referendumo klausimas šįkart. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas ją siūlė atmest. Referendumų knygelėj pateikti ir balsavusių “už” ir “prieš” parlamentarų skaičiai abejuose rūmuose.

Trumpai dėstant iniciatyvos esmę Referendumų knygelėj pabrėžiama, kad Šveicarija garsėja gerom algom. “Algos mūsų šalyje suderamos arba socialinių partnerių atskiroms industrijoms ar firmom arba nustatomos individualiais susitarimais tarp firmų ir darbuotojų. Valstybė sąmoningai vengia tiesiogiai kištis į šiuos algų formavimosi procesus; tačiau ji kryptingai kovoja su piktnaudžiavimo algų srityje.” Pabrėždama, kad ir Šveicarijoj yra darbų su santykinai mažom algom, vyriausybė pažymi, kad iniciatyvos minimalios keturių tūkstančių frankų algos reikalavimas paliestų apie devynis procentus darbo vietų, t.y. apie 330’000 darbuotojų. Iniciatyva siekiama kovot prieš skurdą ir algų dempingą.

Vyriausybė ir parlamentas vėlgi pabrėžia, kad nors iniciatyvos tikslus remia, yra priversti ją pačią atmest, nes laiko jos siūlomas priemonės (įstatyminį vieningos federalinės minimalios algos nustatymą) netinkamom remt asmenims su mažom algom.  Pabrėžiama, kad yra pavojus, jog tokios darbo vietos minimalią algą įvedus apskritai išnyktų. Tuo būtų pabloginta padėtis tiems, kuriems norima padėt. Vyriausybė ir parlamentas įsitikinę, kad asmenims su mažom algom naudingiau turėt darbo vietą su mažesne alga ir būt tuo pat metu remiamems mokestinėm ir socialinėm-politinėm priemonėm.

Atskiras lapas skiriamas pagrindinėms sąvokoms kaip “socialiniai partneriai”, “visaindustrinė darbo sutartis”, “apsauginės priemonės” paprasta kalba paaiškint. Socialiniais partneriais Šveicarijoj visų pirma laikomos darbuotojų asociacijos (t.y. profsąjungos) ir darbdavių sąjungos. Visaindustrine sutartim laikomas susitarimas, kuriuo darbdaviai ar jų sąjungos iš vienos pusės ir darbuotojų sąjungos iš kitos, sutaria firmos ar industrijos lygiu dėl tokių sąlygų kaip atostogos, darbo laikas, minimali alga, atleidimo terminai, darbuotojų lavinimas. Pagal oficialią Šveicarijos statistiką, tokių sutarčių šalyje yra apie 600. Jos reguliuoja darbo sąlygas apie pusantro milijono darbuotojų. Tokį susitarimą federacija arba kantonas gali nuspręst deklaruot visiems privalomu – tokiu atveju jo sąlygos pradeda galiot ir firmoms arba darbuotojams, kurie nėra prie sutarties prisijungę. Apsauginės priemonės yra priemonės, Šveicarijoj priimtos pasirašius sutartis dėl laisvo asmenų judėjimo su Europos Sąjunga 2004 metais. Šios sutartys saugo tiek Šveicarijos firmas, tiek jų darbuotojus nuo algu dempingo ir numato sankcijas už nustatytų taisyklių pažeidimus. Industrijose be visaindustrinių sutarčių piktnaudžiavimo atvejais federacija ir katonai gali nustatyt laikinas minimalias algas. Nuo 2004 m. apsauginės priemonės nekart stiprintos, taip pat plėstas jų galiojimo laukas.

Detaliai pristatant iniciatyvos idėjas pabrėžiama, kad iniciaturių siekiama alga – 4’000 franktų per mėnesį, t.y. 22 frankai per valandą. Tokio dydžio minimali alga turėtų galiot visoj šaly, nepriklausomai nuo industrijos. Profesinį apmokymą einantiems darbuotojams (“praktikantams”) ir specialiai saugomom darbo vietom gali būt numatytos išimtys. Kantonai galėtų nustatyt aukštesnes minimalias algas. Toliau Referendumų knygelėj smulkiai, bet suprantama ir paprasta kalba dėstomi dabartinės darbo rinkos funkcionavimo principai ir institucijos, pabrėžiama, kad būtų ypač paliestos darbo vietos prekyboj, viešbučiuose, restoranuose, valymo įmonėse, žemės ūky, taip pat personalinių paslaugų srity (kirpėjai, kosmetikai, skalbyklos ar cheminės valyklos). Smulkiose ir vidutinėse įmonėse žemesės nei 22 frankų per valandą algos yra labiau paplitusios nei didelėse. Iniciatyva itin paliestų italakalbį Tičino kantoną ir labiau agrarinius regionus nei miestietiškus centrus, kuriuose algos tradiciškai aukštesnės. Skirtingai iniciatyva paliestų ir įvarias socialinės grupes. Ypač ji paliestų moteris, mažiau kvalifikuotus asmenis ir jaunimą, nes šie santykiniai dažniau uždirba mažiau nei 22 frankus per valandą. Pabrėžiama, kad mažos algos dažnai yra laikinas fenomenas profesinės veiklos pradžioje. Įgijus patirties alga paprastai pakyla virš šios ribos. Taip pat pažyma, kad maža alga nereiškia, kad asmuo skursta. Pabrėžiama, kad mažai uždirbatys namų ūkiai remiami mažinant sveikatos draudimo premijas, remiant vaikų priežiūrą. Tik apie 13 procentų mažai uždirbančių asmenų yra laikomi gyvenancčiais skurdžiam namų ūky.

“Yra sunku su tikrumu įvertint, kokios būtų valstybinės minimalios algos pasekmės darbo rinkai.” Negatyvios pasekmės yra galimos, toliau rašo vyriausybė Referendumų knygelėj. Čia viską lemia dydis – kuo didesnė, tuo rimtesnės potencialios negatyvios pasekmės. Iniciatorių reikalaujama alga tarptautiškai žiūrint yra labai aukšta. Ji padarytų mažiau kvalifikuotų asmenų įdarbinimą brangiu ir rizikuotų, kad tokios darbo vietos bus sunaikintos.

Pabrėžiama, kad Šveicarijoj šiandien darbo rinka kartu su mokesčių ir socialine politika rūpinasi ir pasiekia, kad turto padalijimas yra pakankamai harmninigas lyginant tarptautiniu mastu. Per socialines nuolaidas, progresinius pajamų mokesčius yra užtikrinama, kad gerai uždirbantys “neproporcingai daug prisideda prie mokestinių šalies pajamų” ir taip užtikrina nuolaidas žmonėms su mažom pajamom. Šalia to mažai uždirbantiems siūlomos svarbios socialinės priemonės jiems paremt.

Techniškai įdomus aspektas: konstitucijos pakeitimą išdėstantis Federalinis nutarimas antram ir paskutiniam savo straipsny pateikia tokį tekstą: “Jungtinis parlamentas pataria tautai ir kantonams iniciatyvą atmest.”

Tradiciškai Referendumo knygelėj po maždaug lapą skiriama abiejų pusių stipriausiems argumentams išdėstyt ir nuorodoms ir iniciatorių svetaines internete ir Feisbuke. Iniciatoriai savo lapą užvadinę “Stipri šalis. Padorios algos.” Be jau paminėtų aspektų jame pabrėžiama, kad iniciatyva svarbi daugeliui profesijų, tarp jų avalynės pardavėjams, stiuardesėm ir sodininkams. Akcentuojama, kad tai visgi visų pirma patyrę darbuotojai, daugiau moterys nei vyrai. Pabrėžiama, kad algų pakėlimas leistų mažiau paramos skirt per mokesčius, o žmonės turėdami daugiau pinigų daugiau pirktų, kas skatintų naujų darbo vietų kūrimąsi.

Vyriausybė savo argumentams, didele dalim jau išsakytiems pradžioj, skiria apie kelis lapus. Kaip ir pirmam lape, argumentarijus užbaigiamas rekomendacija: “Dėl visų šių priežasčių vyriausybė ir parlamentas rekomenduoja tautos iniciatyvą ‘Už padorių algų apsaugą (Minimalios algos iniciatyva)’ atmest”.

4. Naikintuvai kariuomenei

Jei kas būtumėt manęs, kad švecarai savo legendinei kariuomenei ginkluotę, įskaitant naikintuvus, perka be referendumų, tai ketvirtasis šios gegužės federalinis referendumas itin sudomins. Tema: Gripen tipo naikintuvų pirkimas Šveicarijos federalinei kariuomenei.  Dėl parlamento priimto įstatymo fondui naikintuvams įsigyt įsteigt tauta sušaukė referendumą (referendumą čia sušaukt galima dėl kiekvieno parlamento priimto naujo įstatymo). Referendumo klausimas skamba taip: “Ar Jūs norite priimti Federalinį 2013 m. rugsėjo 27 d. įstatymą dėl fondo Gripen kariniams naikintuvams įsigyt (Gripen Fondo įstatymas)?” Tiek parlamentas, tiek vyriausybė rekomenduoja referendume balsuot “Taip.”

Planas įsigyt naujų naikintuvų skirtas atnaujinti Šveicarijos oro pajėgų arsenalą, kurio dalis – pasenus, rašoma Referendumų knygelėj. 54 F-5 Tiger modelio lėktuvai Šveicarijai tarnauja virš 30 metų ir praktiškai nebepajėgus adekvačiai atlikt savo funkcijos – garantuot oro erdvės saugumą. Jie 2016 m. turėtų būt dekomisionuoti ir turėtų būt pakeisti 22 naujais Gripen tipo naikintuvais. Projekto finansavimui parlamentas sukūrė specialų fondą, kurio tikslas projektą kainą (3,126 milijardo frankų) kuo tolygiau paskirstyt per vienuoliką metų. Gripen lėktyvai bus įsigyti tik jei šis įstatymas bus priimtas. Jį atmetus vyriausybė ir parlamentas spręs, kaip išleist šiuos nepanaudotus pinigus. Kaip minėta, prieš šį įstatymą sušauktas referendumas. Jo iniciatoriai tvirtina, kad naujų lėktuvų įsigijimas nebūtinas ir per brangus malonumas, užsakomas lėktuvmo modelis realybėj dar neegzistuoja. Vyriausybė ir parlamentas laikosi priešingos nuomonės. Esamų 32 F/A-18 šalies apsaugai neužteks. Gripenų įsigijimas yra finansiškai atsakingas, svarstytos alternatyvos buvo brangesnės. Pakeitus 54 senus lėktuvus 22 naujais, oro pajėgos taps mažesnės ir efektyvesnės.

Keliuose lapuose vyriausybė išsamiai ir su detalėm aiškina planuojamo pirkinio privalumus ir būtinumą. Pažymėta, kad 60 tokio tipo naikintuvų sau užsakė Švedijos valstybė, 36 svarsto įsigyt ir Brazilija. Referendumo knygelė be kita ko pabrėžia tokį įdomų dalyką, kad vyriausybei pavyko išsiderėti, jog Gripen gamintojas šio projekto metu duos užsakymų Šveicarijos įmonėms už 2,5 milijardų frankų (toks, sakyčiau, dėmesio vertas šveicariško pragmatizmo kampas).

Tradiciniam referendumo iniciatorių lape pasisako net dviejų iniciatyvinių komitetų – “Liberalaus referendumo komiteto ‘Ne Gripenams’” ir “Referendumo komiteto ‘Ne naikintuvų milijardams’” – prieš Gripen’ų įsigijimą atstovai. Šalia vardų ir nuotraukų, trumpai išdėstyti esminiai argumentai “Prieš”: akcentuojama, kad nei finansiškai, nei saugumo prasme įsigijimas neturi prasmės, lėktuvai yra brangūs ir “popieriniai” (t.y. kol kas egzistuojantys tik planuose). Laikas įsigijimui netinkamas – pirma turėtų būt naujai apibrėžta kariuomenės paskirtis ir oro pajėgų vaidmuo joje. Abu priešininkų komitetai sako, kad milijardus geriau leist švietimui ir inivacijoms. Nepraleidžiama progos pasipiktint, kad tuo tarpu kai mokyklose šiuo metu vykdomos taupymo progamos – perkami tokie brangus naikintuvai.

Lapą savo argumentams trumpai ir koncentruotai išdėstyt panaudoja ir vyriausybė. Šalia bendrų pastabų apie rimtų oro pajėgų būtnimą Šveicarijos saugumui, ekonominei gerovei ir neutralumui užtikrint, pažeriama ir konkretybių. Lėktuvai būtini ginantis nuo galimų teroristinių atakų. Rimtos atakos atveju dabartinės pajėgos nuolatinę  intensyvią oro erdvės kontrolę su nuolatiniu 4 lėktuvų buvimu ore (o tiek tokiais atejais reikalinga) galėtų užtikrint vos porą savaičių. Su Gripenais šis laikas galėtų būt padvigubintas. Išdėsčius argumentes seka tradicinę parlamento ir vyriausybės rekomendacija. Kaip minėta, abu šįkart pataria balsuot “Taip.”

Balsavimui pridėtas visas įstatymo tekstas – trumputis, vos 7 straipsnių; bet visgi.

Paskutiniam Referendumų knygelės lape darkart vienoj vietoj sutraukti visi vyriauusybės ir parlamento rekomendacijos kaip balsuot kiekvienu iš 4 referendumų atveju ir pateiktos nuorodos į tris oficialių institucijų svetaines su daugiau informacijos referendumų tema. Kygelė publikuota 2014 m. vasario 12 d., t.y. gerus tris mėnesius prieš referendumą.

***

Šiam kartui tiek – ir taip sausai ir trumpai. Nors, kaip turbūt įsivaizduojat, kiekvieną referendumą supo begalės įdomiausių pokalbių ir istorijų.

08. Savi-valda šveicariškai (gyvai iš Apencelio)

Sako, nuo 1378-ųjų metų Apencelio Inerodeno kantono piliečiai – jau virš 20 metų ir pilietės – renkasi į visuotinį susirinkimą pagrindinėj Apencelio aikštėj. “Landsgemeinde” – taip visas šis reikalas vadinamas vietine kalba. Čia susirinkę piliečiai yra vyriausybės supažindinami su kantono problemomis, visi kartu tiesiogiai renkasi aukščiausias kantono institucijas ir visi kartu – irgi tiesiogiai – priiminėja įstatymus.

Šis savotiškas visų piliečių tiesioginis – ne mums įprastas atstovaujamasis – parlamentas vyksta po atviru dangum, paskutinį balandžio sekmadienį, kartą metuos (taip, panašu, ir įstatymus priiminėt galim – o gal net ir į naudą – tik kartą metuos!). Dažnai lietui lyjant – kaip kad šiandien, balandžio 27-ąją, kuomet pirmąkart užsukau pasižvalgyt, kaip šį institucija veikia in action.

Girdėjau, kad dėl to atviro balsavimo tradicijos Šveicarija negali ratifikuot 1-ojo Europos žmogaus teisių konvencijos protokolo, katras šalia trijų svarbių žmogaus teisių – nuosavybės apsaugos, teisės į mokslą, teisės balsuot – be kita ko reikalauja ir kad tas balsavimas būtų slaptas.

Kalnų rūkuose skęstanti pagrindinė miesto aikštė nepaisant lietingo ir vėsaus oro perkimšta žmonių. Balsuotojai atkirsti nuo žiūrovų kelių metrų pločio linija, įėjimus saugo iškilminga apranga su auksiniais šalmais pasipuošę kariai. Apencelis Inerodenas yra mažiausias Šveicarijos kantonas; bet žibantis ir užsispyręs.

Balsuot susirinkę kantono piliečiai – po lietsargiais; žiūrovai – irgi. Aplinkinių namų langai lūžtą nuo smalsuolių. Apencelio vyriausybė ir garbūs svečiai – ant pakylos aikštės smaigalyje; be lietsargių – tiesiai po atviru dangum ir pavasariniu kalnų lietum.

Nors sudalyvaut teko tik fragmentiškai, visgi pora žodžių apie turinį – kas itin krito akin:

Po finansinės ataskaitos vyriausybė dėkoja mokesčių mokėtojamas už sumokėtus mokesčius. Ir punktualumą juos laiku sumokant. Dėkoja ir konfederacijai – už jos finansinį indėlį. Kad kantono biudžeto skaičiai ne per giliai “raudoni” (šveicariškas terminas biudžeto deficitui ar nuostoliams) – pasiekimas, vertas ypatingo paminėjimo.

Kviečiamas pasisakyt senjoras. Vos paeinantis, vos prakalbantis ir – kaip vėliau paaiškės – vos bematantis ūkininkas. Pirmu reikalu adresuoja Apencelio itin konservatyvų balsavimą šio vasario federalinism referendume dėl imigracijos iš ES ribojimo. Prašo (balsavusių “Ne“, konfederatų, šiaip žiūrovų, europiečių, pasaulio?) supratimo apenceliečių pasakytam “Taip.“ Sako maždaug: “Supraskit, pas mus čia taip mažai vietos – mums patiems vos beužtenka.“ Po kurio laiko pasisako ir apie turizmą (kuris čia supersvarbus): “Nesu nusistatęs prieš turizmą; ne. Tiesiog jį vystydami, prašau, atsižvelkit į mus, ūkininkus.“

Laikas vyriausybės ir jos pirmininko rinkimams. Taip, taip tiesiog tiesiogiai aikštėj po atviru dangum! Dabartinis premjeras dėkoja už per metus piliečių demonstruotą common sense etc. Pliaupia lietus, laikas balsuot: staiga nusileidžia lietsargiai ir kyla rankos. Reginys vertas dėmėsio. Tada išrinktojo premjero priesaika. Jos besiklausant atmintin įsirėžė toks kertiniu pasirodęs fragmentas (čia, kaip ir kitur, cituoju iš atminties): “… prisiekiu neimt dovanų, nepriimt jokių privilegijų ar apdovanojimų nei šalies viduj, nei iš svetimų suverenų …“ Nujaučiat turiningojo – antikorupcinio – užtaiso svorį? Bet dar įdomiau: po išrinktųjų priesaikos seka … (akimirkai susimąsčius: ar kas galėtų būt logiškiau?) (!) piliečių priesaika naujai išrinktajai vyriausybei: “ … prisiekiam laikytis įstatymų, vykdyt teismų sprendimus ir jūsų nurodymus, etc.“ Ir dabar aukščiau jau minėtas fragmentas, tik kita puse išverstas: “ … prisiekiam netarnaut svetimiems suverenams, neimt iš jų jokių dovanų, privilegijų, pensijų, apdovanojimų …“ Ypatingas jausmas tvyro ore, kai visa aikštė kartoja priesaikos žodžius. Kaip jums tokio lygio kasmetiniai apskeitimai priesaikom akis į akį? Įdomumo dėlei paminėsiu, kad jų valstybės – Šveicarijos Konfederacijos – pavadinimas vokiečių kalba yra “Schweizerische Eidgenossenschaft”: laisvai verčiant būtų maždaug – “Šveicariška priesaika susietųjų draugija.” Gal ir ne itin romantiška, bet 4 tautų ir kultūrų valstybei skamba kaip reikiant. Pradedu geriau suprast dar vieną kampą, kodėl jiems taip sunku save įsivaizduot ES.

Po rinkimų seka balsavimai dėl konkrečių įstatymų ir jų pakeitimų. Premjeras eina nuo vieno projekto prie kito, paprasta, visiems suprantama kalba aiškina esmę, siūlo kaip balsuot. Po po seka balsavimai – keliant rankas dangun; ir nuleidžiant lietsargius. Klausimai – nuo finansinių kartelių didinimo dalijantis kompetencijas priimant sprendimus, mokytojų etatų, iki kreipimųsi į institucijas ir civilinio proceso klausimų. Sakykim, kalbant apie proceso teisės pakeitimus pranešėjas paprastai ir atvirai komunikuoja: Konfederacijoj prieš porą metų įsigaliojo naujas, pirmas visa-šveicariškas Civilinio proceso kodeksas. Ta proga Aukščiausias federalinis tribunolas savo sprendime jau yra pasisakęs, kad expectina iš mūsų, apenceliečių, padaryt tokį ir tokį pakeitimą mūsų įstatymuose. Ta nauja taisyklė pas mus anksčiau galiojo ir taip – kaip common sense; dabar įrašysim ją eksplicitiškai. Rekomenduojam balsuot ‘Už’. Balsavimas.

Žiūrovų – tarp kurių kažkodėl itin daug teadiciškai elegantiškų prancūzakalbių –  turbūt daugiau nei dalyvių. Jau minėjau – aplinkinių namų, firmų ir viešbučių langai lūžta. Girdėjau sakant, kad viešbučiuose geriausią vaizdą į susirinkimą turinčiuose kambarius šiai dienai reik rezervuotis kone prieš metus ar net kelis.

Krito akin, kad daug vyrų balsuot atėję su žibančiais kardais; įdomi tradicija. Po renginio visam mieste itin pakili nuotaika – paradai, orkestrai, restoranai, kavinės, barai – perkimšti. Pastebėjau, kad šioj fazėj net auksuoti ar sidabruoti kardai kartais jau patikimi ir moterim bei vaikams.

Trumpai tariant, itin įspūdingas Apencelio res public’os renginys – verta pamatyt.

Beje, įsiminė ir tai, kad nors kone tradiciškai per visą susitinkimą lijo, bet visa vyriausybė ir garbūs svečiai (visi su juodom iškilmingom mantijom) – skirtingai nei eiliniai piliečiai – stovėjo tiesiai po lietum, be jokių lietsargių. Ir taip geras porą valandų. Kai kurie jau link vidurio kalbėdami pradėjo krenkšėt. Akimirkai net pagalvojau, kad tai visai neblogas išrinktųjų sveikatos patikrinimas. Vos susirinkimui pasibaigus išlindo saulė. O šio trumpo reportažo pavadinimą gal visgi vertėtų kiek prailgint: “Savi-valda ir savi-reguliacija šveicariškai.“