Nuo finansų iki finansų: keturi referendumai šveicariškam žiemos polit-sezono uždarymui

Žiemos politinį sezoną šveicarai šiemet užbaigė vasario 28-ąją. Keturios sudėtingos, karšos temos pateikiamos referendumams federaliniu mastu žiūrint iš užsienių galėtų atrodyt daugoka net ir dešimtmečiui. Čia, Alpėse, tai kone įprasta ketvirtinio politiškumo dozė:

    • Tautos iniciatyva “Už santuoką ir šeimą – prieš vedybų bausmę” (49.2% “Taip” = atmesta)
    • Tautos iniciatyva prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies įgyvendinimui (Įgyvendinimo inciatyva) (41.1% “Taip” = atmesta)
    • Tautos inciaciatyva “‘Ne’ spekuliacijai maisto produktais” (40.1% “Taip” = atmesta)
    • Federalinio įstatymo dėl susisiekimo gatvėmis Alpių regione pakeitimas (Gotthardo gatvių tunelio sanavimas) (57.0% “Taip” = priimta)

Balsuodama visais keturiais klausimais tauta sekė parlamento ir vyriausybės tradiciškai prieš referendumą pateikiamomis rekomendacijomos.

Nors sau tradiciškai šveicarai referendumų iniciatorių idėjoms itin stropiai sakė “Ne”, visgi visos iniciatyvos sukelė vertingų, gilių, be galo įdomių diskusijų ir debatų bangą.

Tautos iniciatyva “Už santuoką ir šeimą – prieš vedybų bausmę”

Progresinė Šveicarijos mokesčių sistema seniai garsėja ypatumu, katrą vietiniai mėgsta vadint “vedybų bausme.” Ką tai reiškia? Ogi tik tiek, kad šeimos ūkio pajamos po vedybų pradedamos skaičiuot kaip bendros mokesčių progresijos prasme. Natūralu, kad jei poroje abu dirba – “apmokestinamas vienetas” po vedybų didėja. Tai reiškia aukštesnį mokesčių tarifą, ir – taip – faktinę baudą už vedybas (lyginant su poromis, kurios gyvena nesusituokusios).

Referendimo inciatoriai reikalavo, kad santuoka pagaliau nustotų būt diskriminuojama lyginant su kitom bendro gyvenimo formom, ypač mokesčių ir socialinio draudimo srityse. Pradžioj nepakankamo dėmesio susilaukęs, bet galų gale greičiausiai jos (ne)sėkmę nulemęs aspektas: santuoka iniciatyvos prasme siūlyta laikyt vyro ir moters gyvenimo bendruomenę, kuri mokestine prasme prasme būtų traktuojama kaip ekonominė sąjunga. Daugimai šveicarų toks siaurinantis dinamiškojo šeimos instituto suvokimas matant dabartinius trendus pasirodė nepriimtinas. 

Tautos iniciatyva prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies įgyvendinimui (“Įgyvendinimo inciatyva“)

Užsieniečių tema kaitina Šveicarų demokratijos padanges dešimtmečius, o nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimo klausimas – turbūt bent jau gerą dešimtmetį.

Iniciatyva reikalavo, kad šveicarai darkart prabalsuotu prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies klausimu. “Darkart”, nes šiuo klausimu tos pačios jėgos jau buvo surengusios sėkmingą referendumą, tačiau nelaukdamos kol jų idėjos bus įgyvendintos priimant jau parlamento parengtą ir reaguojant į iniciatyvą sugriežtintą įstatymą kone iškart pradėjo rinkt parašus, kaip toji sėkmės sulaukusi iniciatyva turėtų būt įgyvendinta.

Statistiškai žinoma, kad  tarp Šveicarijos gyventojų virš 20% yra užsieniečiai. Ką, be poros kitų aspektų, turbūt nepakankamai ‘įskaičiavo’ užsieniečių tematikoj ‘besispecializuojantys’ ir kone karaliaujantys referendumo iniciatoriai, tai kad iniciatyvos prasme užsieniečiais būtų laikomi galybės Šveicarijoj gimusių, bet jos pilietybės neturinčių žmonių, vadinamųjų “Secondos.” Būtent pavyzdžiai, kaip į kitas šalis iniciatyvos priėmimo atveju būtų išsiunčiami prasikaltę, bet tose šalyse niekad nebuvę Secondos ypatingai kaitino publikos vaizduotę debatuose apie iniciatyvos nežmogiškumą.

Referendumas buvo ypatingas ir tuo, kad iš apačios (bottom-up) jėgas suvienijusi atvira, progresyvi visuomenės dalis, vedama liberalios, neseniai įsisteigusios jaunimo organizacijos “Operation Libero” vos 25-metės, charizmatiškosios lyderės “nepolitikės” Flavijos Kleiner ir šveicarų žurnalizmo grando kone šimtamečio Peterio Studerio, įveikė milijoninę didžiausios šveicarų partijos konservatorių SVP referendumų mašiną ir bendrai plintantį negatyvų nusistatymą prieš imigrantus. Po šio stebuklo p. Kleiner tapo savotiška politine superžvaigžde. Norėdamos ją prisitraukt į savo gretas kaunas kone visos partijos, įi gi prie nei vienos jungtis nesiruošia. Šiaip ar taip: nelygią kovą mergina laimėjo iš savo bendrabučio kambario. Aušta nauja politikavimo era? 

Tautos inciatyva “‘Ne’ spekuliacijai maisto produktais”

Šios iniciatyvos rengėjai siekė Šveicarijoje uždraust spekuliacinius finansinius sandorius, susijusius su agrariniais ir maisto produktais. Taip pat siekta pavesti Šveicarijos konfederacijos vadovybei angažuotis tarptautiniu mastu kovos prieš tokius sandoriu fronte. Kad šveicarai jaučias pajėgūs rinktis referenduman ir viešai diskutuot net tokius sudėtingus klausimus kaip derivatyvų regulavimas ir globalių finansų rinkų funkcionavimo subtilybės … – ar ant svieto rastume bent vieną rimtą analitiką, katro vien šis faktas savaime nuoširdžiai nestebintų? Welcome to Switzerland, the land of

Federalinio įstatymo dėl susisiekimo gatvėmis Alpių regione pakeitimas (Gotthardo gatvių tunelio sanavimas)

Artėjant garsiojo Gotthardo tunelio remonto darbams, Konfederacija priėmė įstatymą, leidžiantį statyti antrą tunelio pravažiavimą, kuris leistų remonto metu uždaryti pirmąjį tunelį. Šis vyriausybės siūlomas sprendimas liestų naudotis Gotthardo tuneliu tuo metu, kaip dabartinis pravažiavimas būtų remontuojamas. Siekiant užtikrinti, kad dėl antro tunelio nepadidėtų eismas per Alpes, įstatymę įtvirtinta, kad po remonto atidarius abu tunelius eismas jais vyktų tik viena juosta.

Reklama

K11: Respublika 2.0

Kovo 11-ąją matant kaip ownership savo valstybės atžvilgiu atsiėmimą, viena įdomiausių prieš mūsų akis vykstančių grand transformacijų piliečio santykio su savo valstybe fronte man yra (per)ėjimas nuo piliečio-untertano prie piliečio savo Respublikos (co-)ownerio. Nuo valstybės kaip (pa)vergiančio baubo link valstybės kaip laisvų piliečių savi-valdos instrumento. (Per)ėjimas visų pirma galvose. Bet čia daiktai dideli, o kas nauja mažumynų fronte? Ten viskas po senovei: Nepriklausomybė, Laisvė-Kaip-Nepriklausomybė yra nuolatinis darbas, kasdien iš naujo mažiausiose konkretybėse prasidedantis. Po varžybų yra prieš varžybas. Remember that. Tad: su ta didele Pergale anuomet – ir už mažas pergales ryt ir poryt, kasdien! Už Respubliką – ir kad kiekvienas visų pirma savo kasdienos pilkumynuose darytume kas ką galim, kad ją išlaikyt. Ne tik todėl, kad kiti už šią mūsų prabangą liejo savo kraują. 

V16: Patriotizmas 2.0

Čia maniškis – aktualaus A.Perednio įrašo įkvėptas – eksperimentinis pamėginimas apibrėžt, trumpai aprašyt ‘tikrąjį’ patriotizmą:

Patriotizmas, taip spontaniškai-brainstomiškai, man yra savotiškas (co-)ownership santykis su savo Respublika. Rimtas, gilus, tikras “teisės į“ plius “atsakomybės už“ jausmas. Gal net išskaičiuotas, taip pat ir iš istorijos patirčių mokantis. Supratimas, kad ji – ta Respublika – yra tavo ir tai, kokia ji yra, priklauso (ir) nuo tavęs, tavo veiksmų, tavo kasdienybės. Bottom-up pilietiškumas plius kažkas daugiau. Plius meilė? Nesu tikras, romantika valstybės reikaluose yra slidus užsiėmimas.

P.S. Ta proga prisiminiau ne tokį seną amerikietišką pamfletą šia tema – verta užmest akį.

Dr. T.Žukas: institucijų decentralizavimas paskatintų kitų sferų vystymąsi (eterio citata)

Šiandien pietų etery – viena įdomiausių temų giliems debatams. 

@Aurimas Perednis/Žinių radijas, “Dienos klausimas“: 
/ „Decentralizavimo efektyvumo prasme mąstant, tai čia yra atskira diskusija. Per efektyvumo kriterijų mes galime pradėti klausti, ar demokratija nėra per brangu ir ne taip efektyvu, kaip diktatūra, kur vienas žmogus sėdėtų ir priimtų sprendimus. Betgi efektyvumas šia prasme nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį mes tvarkome savo valstybę. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Aukščiausiasis teismas ir Konstitucinis teismas irgi 700 km nuo Berlyno. <…> Aišku, yra patogu, kai žmonės kartu, viename pastate ar viename mieste. Bet iš kitos pusės, kiek ilgoje perspektyvoje pačiai valstybei yra naudinga, kad viskas koncentruota viename taške, o visos apylinkės apmirusios“, – kalbėjo T. Žukas. / 

Įrašas nuo 53:50 min.

Eterio citata: http://m.ziniuradijas.lt/#/entries/53518

Trylika laisvės mažumynų

Maniškis, senas it svietas cross-border palinkėjimas tokiom progom yra įrašytas laisvųjų helvetų fed-konstitucijos preambulėj. Manau, būtent dienom kaip ši dera prisimint kaip svarbu tai kasdien, kas akimirką ir, visų pirma, matuojant savo veiksmus beigi (dažniau) žiūrint į veidrodį turėt giliai galvoje ir nešiotis ant pirštų galiukų: “Tik tie, katrie naudojas savo laisve, išlieka laisvi.“ Tad: naudokitės ja, nerkit į kasdienybes, mėgaukitės! Beje, svarbu: čia ir dabar, ne ryt ar poryt. Heroizmo tokiuose kasdieniuose laisvės mažumynuose* iš pirmo žvilgsnio gal ir nėr (tiek daug), bet ilgoj perspektyvoj jie, tie mažumynai, turbūt ne mažiau svarūs nei dideli darbai. Nes laisvė stipri/nedūžtanti**, kai ji gyva mažumynuose, kasdienybės virtuvėj (taip pat, o gal net ypač, ir profesinėj). Kai jai ten vietos nebėr – ilgainiui nepadės nė gražiausios konstitucijos.***


* mažumynai čia įkvėpti G.Grajausko.
** gal net N.N.Taleb’o “antifragile“ prasme.
*** inspired by Judge Learned Hand.

2015 referendumų vasara Šveicarijoje: nuo preimplantacinės diagnostikos iki nacionalinės TV

Smarkiai vėluoju su reportažu iš politiškai karštos 2015-ųjų vasaros Šveicarijoje – birželio 14-osios referendumų – tad šįkart detalėmis nelepinsiu. Keturi referendumo klausimai ketvirčiui federaliniu mastu nėra neįprasta, bet visgi kiekis rimtas. Esmė trumpai:

1- Privalomas referendumas: Reprodukcinė medicina ir genų technologijos žmogaus medicinos srity (preimplantacinė diagnostika) – 61.9% “Taip.” Referendumu siekta patvirtinti sprendimą dėl federalinės konstitucijos pakeitimo. Naujas konstitucijos straipsnis suteiks galimybę tam tikroms poroms sėkmingai atlikti preimplantacinę diagnostiką (genetinius embrionų tyrimus prieš jais apvaisinant moterį). Referendume tardama “Taip“ tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento (didžiule dauguma) išsakyta rekomendacija.

2- Tautos “Stipendijų iniciatyva”: 27.5% “Taip.” Iniciatyva siekta federacijos mastu suvienodinti stipendijų dydį profesinio mokslo ir universitetinio išsilavinimo srityse. Iki šiol ši sfera reguliuojama kantonų ir sudaro svarbų kantonų suvereniteto elementą federalistinėj, decentralistinėj Šveicarijos santvarkoj. Suvienodinimo tikslas – užtikrint visiems vienodą minimalų pragyvenimo standartą. Nepritardama iniciatyvai tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

3- Tautos iniciatyva dėl turtuolių palikimų apmokestinimo (Paveldėjimo apmokestinimo reforma): 29.0% “Taip.” Iniciatyva siekta įvesti federalinį 20% paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, taikomą nuo 2 milijonų frankų sumos. Iki šiol ši sritis reguliuojama kantonų ir yra svarbus federalistinio Šveicarijos valstybės santvarkos modelio bei kantonų suvereniteto sampratos elementas.  Gautas biudžeto pajamas planuota paskirstyt pagal formulę “2/3 – senatvės pensijų fondui, 1/3 – kantonams.” Atmesdama iniciatyvą tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

4- Fakultatyvus referendumas: Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimas (Radijos ir TV rinkliava) – 50.1% “Taip.” Įstatymo pakeitimu siekta įvesti naują rinkliavos už Nacionalinį Radiją ir TV sistemą. Dabartinė sistema, kurioje rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas priklausė nuo faktinės galimybės priimti TV ar radijo signalą, turėtų būtų pakeista sistema, kurioje kiek sumažinto dydžio rinkliavą mokėtų visi, nepriklausomai nuo faktinės galimybės žiūrėti TV ar klausytis radijo. Pritardama (kad ir absoliučiai minimalia persvara) įstatymo pakeitimui tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

Rinkėjų aktyvumas šįkart buvo tarp 43-44%.

Tradicinė rinkėjams išsiunčiama “Referendumų knygelė”, pristatanti visų keturių referendumo klausimų detales bei federalinės vyriausybės bei parlamento rekomedacijas kaip balsuot, šįkart sudarė virš 60 puslapių teksto. Rimtas polit-skaitinys startuojant į šveicarišką vasarą.

Kovo 8-osios proga – du mokestiniai referendumai

Kaip galbūt pasakytų koks senas šveicaras, kovo 8-ąją galim švęst įvairiai. Pirmoj šių metų pavasario referendumų serijoj kovo 8-ąją šveicarai sau įprastai balsavo mokesčių klausimais. Ir, kaip galbūt pasakytų koks senas šveicarų pasaulio stebėtojas, kovo 8-ąją šventė šveicariškai.

Tautos iniciatyva Nr. 1: “Stiprinkime šeimas! Už vaiko ir vaiko lavinimo išmokų neapmokestinimą.” Tautos iniciatyva Nr. 2: “Energijos mokestis vietos pridėtinės vertės mokesčio.” Taip ar ne? Šveicarai tradiciškai rėžė durkart “Ne”. Įdomumo dėlei, tradiciškai pateikiu porą detalių iš kiekvieno rinkėjo gaunamos Referendumų knygelės.

Pirmoji iniciatyva siekė papildomų mokestinių lengvatų šeimoms su vaikais. Konkrečiau: tokių šeimų gaunamas išmokas vaikų išlaikymui ir mokslinimui referendumo iniciatoriai siūlė atleisti nuo mokesčių. Antroji iniciatyva siekė mokesčių energijai iš neatsinaujinančių energijos šaltinių įvedimo. Šitoks neatsinaujinančios energijos pabranginimas turėtų būt kompensuotas pridėtinės vertės mokesčio panaikinimu.

Tiek abu parlamento rūmai, tiek ir vyriausybė itin didele dauguma rekomendavo abi tautos iniciatyvas atmesti. Referendumų rezultatai: iniciatyva Nr. 1 – 25% “Taip” / 75% “Ne”, iniciatyva Nr. 2 – 8% “Taip” / 92% “Ne.”

Neapmokestinamos vaiko išmokos

Vaiko išlaikymui ir išmokslinimui skirtomis išmokomis siekiama finansiškai paremti šeimas su vaikais ir padengti dalį dėl vaiko atsirandančių papildomų išlaidų. Šios išmokos pagal šveicarų įstatymus turi siekti bent 200 frankų vaiko išlaikymui skirtų išmokų atveju ir bent 250 frankus vaiko lavinimui skirtų išmokų atveju. Kantonai yra laisvi nustatyti didesnes išmokas. Šias išmokas gaunantys padidina savo pajamas ir ekonominį pajėgumą, todėl šios pajamos tai pat kaip ir kitos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Būtent šį apmokestinimą iniciatyva ir siekė panaikint. Taip siekta suteikt šeimoms galimybė savo nuožiūra panaudot visą paramos sumą.

Vyriausybė siūlė iniciatyvą atmesti remdamasi trimis argumentais: pirma, iš iniciatyvos daugiausia naudos gautų dideles pajamas gaunantys namų ūkiai, mažesnes pajamas gaunantys gi tos naudos gautų mažiau arba jos išvis neturėtų. Antra, iniciatyvos priėmimas reikštų milijardo frankų skylę federaliniam, kantonų ir bendruomenių biudžete – šitai turėtų būt kompensuota taupymo priemonėm arba keliant mokesčius. Trečia, šeimos su vaikais jau pagal dabartinę tvarką turi daug mokestinių nuolaidų, tad papildomos nėra reikalingos.

Detaliai aiškindama iniciatyvos turinį vyriausybė skubėjo pabrėžt, kad Šveicarija jau dabar turi socialią šeimų politiką ir šeimų rėmimas yra svarbi vyriausybės programos ir realiai vykdomos politikos sritis. Šeimos su vaikais yra rimta apimtim remiamos tiek federacijos, tiek kantonų, tiek bendruomenių, be kita ko ir finansinėm legvatom tokiom kaip sveikatos draudimo premijų nuolaidom vaikams ir specialiais tarifais vaiko priežiūrai  ne šeimoje finansuot. Išmokos už vaikus ir jų lavinimą yra sudėtino šios paramos sistemos dalis. Šios išmokos didžia dalim yra finansuojamos darbdavių įmokomis. Kaip papildomos pajamos jos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Federacija yra nustačiusi šių išmokų minimumus. Du trečdaliai kantonų yra pasinaudoję galimybe mokėti didesnes išmokas nei šis federalinis minimumas. Referendumų knygelėj pažymėta, kad prie Šveicarijos šeimų politikos priklauso ir mokestinės priemonės, katros paskutiniu metu buvo kryptingai vystomos. Kaip pavyzdys pateikiami 2011-ųjų pakeitimai tiesioginių federalinių mokesčių įstatyme, įvedusiame specialų “tėvų tarifą” ir galimybę išskaičiuot iš mokesčių “dokumentuotas” išlaidas vaiko priežiūrai ne šeimoje.

Dabar egzistuojančios mokestinės lengvatos šeimoms skaičiais: federaliniu lygiu – 900 milijonų frankų; kantonų ir bendruomenių lygiu – 2,2-2,7 milijardų frankų. Šios esamos lengvatos reiškia, kad apie pusė namų ūkių su vaikais nemoka jokių tiesioginių federalinių mokesčių. Kaip tokios tiesioginų federalinių mokesčių nemokančios šeimos “su viena alga” pavyzdys pateikiama 97 000 frankų (iki mokesčių) per metus uždirbanti šeima su dviem vaikais. Kitas pavyzdys: tokia pati šeima su “dviem algom”, uždirbanti 126 000 frankų ir galinti pademonstruoti 10 100 frankų dokumentuotų išlaidų vaikų priežiūrai ne šeimoje. Kantonų ir bendruomenių lygių mokestinės nuolaidos dėl federalistinės sistemos varijuoja priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Iliustruojant išsakytą tvirtinimą, kad iniciatyva daugiausia naudos suteiktų pasiturinčiom šeimom, o vargingesnės iš jos naudos praktiškai neturėtų, Referendumų knygelėje konkrečiais pavyzdžiais demonstruojama, kaip pakistų šeimų su skirtingomis pajamomis apmokestinimas priėmus iniciatyvą. Šalia to darkart pabrėžta, kad sumažėjusios biudžeto pajamos paliktų mažiau pinigų valstybės institucijų funkcijoms vykdyti. Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad dabartinė šeimų rėmimo politika yra pasitvirtinusi, o parama šeimoms efektyviausiai vykdoma per tiesioginę paramą – pavyzdžiui, darant nuolaidas sveikatos draudimo premijoms vaikams arba skirint pagalbą išlaidoms už vaikų priežiūrą ne šeimoje. Taip pat nepamiršta perspėti, kad priėmus iniciatyvą galima būtų prognozuot reikalavimų dėl tolesnių mokestinių nuolaidų kėlimą, o tokių lengvatų daugėjant nukentėtų apmokestinimo teisingumo principas. Tai, savo ruožtu, mažintų viešųjų institucijų pajėgumus ir grėstų geram visuomenės sugyvenimui. Analizuodama galimus iniciatyvos laimėtojus ir pralaimėtojus, vyriausybė perspėjo ir apie “bumerango efektą”, kurį sukeltį inciatyvos priėmimas: biudžeto pajamų mažėjimas, jų kompensavimo būtinumas ir iniciatyvos “tyla” šiuo klausimu. Jei šiai kompensacijai būtų pakelti mokesčiai, tikėtina, kad iniciatyva galų gale kirstų ir per šeimas su vaikais, taip atnešdama net galimas negatyvias pasekmes atskiroms šeimoms.

Iniciatoriai gi skubėjo pabrėžt, kad kvaila, jog apie penktadalis išmokų sumos iškart pajuda link valstybės biudžeto. Iniciatyva siekė šią “neprotingą sistemą” panaikint ir taip iškart palengvint šeimų gyvenimą bei padidint jų perkamąją galią. Anot iniciatorių, kadangi priėmus iniciatyvą vaikų išmokos nebesiskaičiuotų nustatant mokestinę progresiją, vargingesnėms šeimoms tai palengvintų priėjimą prie kitų lengvatų kaip pigesnės sveikatos draudimo premijos, stipendijos etc. “Kuo žemesnės amokestinamos pajamos, tuo daugiau naudos gaus šeima,” – teigė inciatoriai, taip pat kaip ir vyriausybė pateikdami konkrečius apmokestinimo pasikeitimo priėjimus iniciatyvą pavyzdžius.

Energijos mokestis vietoj PVM’o

Šios iniciatyvos idėja paprasta ir grindžiama tokia logika, kad elektros, benzino ar namų šildymui naudojamo kuro kainos gali įtakoti piliečių elgesį. Pavyzdžiui, brangstant benzinui žmonės gali pradėt pirkt taupesnius mašinų modelius arba dažniau rinktis viešąjį transportą. Kylančios elektros kainos gali paskatinti žmones reguliariau išjunginėt nenaudojamus aparatus. Ši logika galioja ir kalbant apie įmonių elgesį. Mokesčiai elektrai ar kurui gali daryti kreipiančią/lenkiančią įtaką ir yra veiksmingi instrumentai tiek siekiant taupiau naudoti energiją, tiek siekiant mažinti žalingų medžiagų išmetimą.

Iniciatyva siekta įvest energijos mokestį neatsinaujinantiems energijos šaltiniams tokiems kaip nafta, dujos, anglis ar uranas. Tuo pat metu būtų panaikintas PVM’as. Iš energijos mokesčio gaunamos biudžeto įplaukos turėtų būti nustatomos taip, kad prilygtų dabar iš PVM’o gaunamoms įplaukoms.

Referendumo knygelėje vyriausybė pabrėžė, kad federacija ateityje vis labiau naudos mokesčius kaip instrumentą siekdama klimato kaitos prevencijos ir energetinių tikslų. Šia kryptimi jau yra dirbama. Visgi vyriausybė kampanijos metu laikėsi pozicijos, kad PVM’o pakeitimas energijos mokesčių keletos metų bėgyje yra ekonomiškai ir social-politiškai neatsakinga iniciatyva. PVM’as šiuo metu yra pagrindinė federacijos pajamų priemonė, kuri tampa vis svarbesnė ir socialiniams draudimams finansuot; iš PVM’o biudžetas gauna 22 milijardų frankų per metus.  Kad šias pajamas kompensuot energijos mokestis turėtų vis didėti, nes dėl naujojo mokesčio įtakos energijos vartojimas vis mažėtų. Tai itin apsunkintų ne tik verslą, bet ypač mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Tai yra priežastys, dėl kurių tiek vyriausybė, tiek parlamentas iniciatyvą siūlė atmesti.

Kalbant apie detales, mokestis būtų renkamas įvežant arba gaminant energiją ir žymiai pabrangintų namų šildymui naudojamą kurą, benziną ir atominių elektrinių gaminamą elektrą. Pabrangimas turėtų paskatinti procesą, kurio dėka būtų suvartojama mažiau neatsinaujinančių šaltinių energijos ir mažinamas šilnamo efektą sukeliančių dujų išmetimas. Iš vandens ar saulės gaunama energija nebūtų apmokestinama.  Referendumų knygelėje vyriausybė daug vietos skyrė siekdama paaiškinti PVM’o svarbą valstybės biudžetui, taip pat ir akcentuot tai aplinkybei, kad, skirtingai nei PVM’as, energijos mokestis paliestų tik labai nedaug produktų tokių kaip namų šildymui naudojamas kuras, dujos, anglis ar uranas. Pabrėžta, kad iniciatyvos pasekmės būtų sunkiai prognozuojamos ir pateikiami skaičiavimai (iš dalies gan “grėsmingi”/stebinantys), kaip turėtų būti apmokestinamas koks energijos šaltinis, kad būtų surinkta PVM’ui prilygstanti suma. Šios sumos nesurinkus trūktų pinigų socialiniams draudimams ar kitoms federacijos užduotims. Siekiant neapsukinti Šveicarijos įmonių padėties, iniciatyva numatė išimčių galimybę itin daug energijos reikalingoms firmoms, taip pat numatė ir mokesčio gražinimo mechanizmą energiją eksportuojant bei mokestį “pilkaja” vadinamai energijai importuojant produktus iš užsienio. Vyriausybė gi savo ruožtu atsakydama į šiuos argumentus pabrėžė, kad toks įvežamos produkcijos apmokestinimas energijos mokesčiu būtų nesuderinamas su Šveicarijos tarptautinės prekybos įsipareigojimais. Be to, tokio apmokestinimo administravimas reikštų didelį administracinį krūvį. Pabrėžiama, kad naujas mokestis apsunkintų eksportuojančių šveicariškų įmonių konkrencingumą, nes eksportas dabar yra atleistas nuo PVM’o, ko nėra numatyta energijos mokesčio atveju. Namų ūkius mokestis paliestų skirtingai, bet ypač skausmingai jį pajustų namū ūkiai su mažesnėm pajamom.

Iniciatoriai akcentavo, kad iniciatyva pagaliau užtikrintų sąžiningas energijos kainas ir teisingumo principą ta prasme, kad žalingas pasekmes sukėlęs už jas ir mokėtų. Vienų iš iniciatorių, Žaliųjų liberalų prezidentas pažymėjo, kad iniciatyva būtų optimalus kelias vyriausybės priimtai energetikos sektoriaus transformacijai (“Energiewende”) pasiekti tai padarant efektyviai, liberaliai, be subsidijų ir biurokratinių reguliavimų. Iniciatyvą įgyvendinus stiprėtų atsinaujinančios energetikos sektorius, taip būtų užtikrintas ekonomikai ir klimatui draugiškas išėjimas iš atominės energetikos. Iš iniciatorių pusės, PVM’o panaikinimas mėgintas parduot kaip verslo sąlygų palengvinimas ir biurokratijos sumažinimas apie 300 000 tūkst. smulkių ir vidutinio dydžio įmonių. Akcentuota ir tai, kad priėmus iniciatyvą mažėtų priklausomybė nuo užsienio, tuo pat metu stiprinant vietines inovatyvias firmas. “Investuokime savo pinigus Šveicarijos ateičiai vietoj to, kad leisti milijardus užsieny.” Akcentuota ir tai, kad iniciatyva skatintų tvarų vartojimą, o biudžeto įplaukų ir esamų lengvatų prasme nieks nepasikeistų.

Savo “baigiamąjame žodyje” vyriausybė trumpai primindama savo argumentus dėstydama savo poziciją pabrėžė, kad iniciatorių numatomi itin aukšti energijos mokesčiai nėra reikalinti norint pasiekt norimus energetikos politikos tikslus. Akcentuota, kad vyriaysybė savo “Energijos strategijoj 2050” siūlo geresnį kelią siekiant efektyviau naudot energiją, didint atsinaujančios energijos dalį ir užtikrint klimatui draugišką išėjimą iš atominės energetikos. Referendumų knygelėj priminta, kad šiuo tikslu vyriausybė nuo 2021 m. yra numačiusi paskatų sistemą, pakeisiančią dabartines programas atsinaujinančiai energetikai ir namų sanavimui; informuota, kad tuoj pat  svarstymui bus pateiktas atitinkamo įstatymo projektas. To paties dokumento puslapiuose iniciatoriai susilaukė vyriausybės kritikos už norą pertvarkyt energetikos sistemą paskubomis. Šiame kontekste vyriausybė siūlė neatmesti galimybės, kad įgyvendinus iniciatyvą būtų susilaukta ekonomikos krizės su dar didesne bedarbyste. Darkar akcentuota, kad įvedus šį naują mokestį ypač pablogėtų nuo intensyvaus energijos naudojimo priklausančių gamybos įmonių padėtis, taip pat ir šeimų su mažesnėm pajamom statusas, nes šios nauju mokesčiu būtų nepagrįstai daugiau apmkestinamos. Būtent jų biudžetuose pakilusios energijos kainos įgytų gerokai didesnį svorį lygnant su labiau pasiturinčiomis ir turtingomis šeimomis. PVM’o panaikinimas to padidinto krūvio neapakeistų.

Tai turbūt tiek trumpai. Jei kas žinot kitą šalį, katroj tauta referendumu atsisakytų papildomų mokestinių lengvatų ar nesutiktų panaikinti PVM’o – papasakokit, būtų įdomu.