Trylika laisvės mažumynų

Maniškis, senas it svietas cross-border palinkėjimas tokiom progom yra įrašytas laisvųjų helvetų fed-konstitucijos preambulėj. Manau, būtent dienom kaip ši dera prisimint kaip svarbu tai kasdien, kas akimirką ir, visų pirma, matuojant savo veiksmus beigi (dažniau) žiūrint į veidrodį turėt giliai galvoje ir nešiotis ant pirštų galiukų: “Tik tie, katrie naudojas savo laisve, išlieka laisvi.“ Tad: naudokitės ja, nerkit į kasdienybes, mėgaukitės! Beje, svarbu: čia ir dabar, ne ryt ar poryt. Heroizmo tokiuose kasdieniuose laisvės mažumynuose* iš pirmo žvilgsnio gal ir nėr (tiek daug), bet ilgoj perspektyvoj jie, tie mažumynai, turbūt ne mažiau svarūs nei dideli darbai. Nes laisvė stipri/nedūžtanti**, kai ji gyva mažumynuose, kasdienybės virtuvėj (taip pat, o gal net ypač, ir profesinėj). Kai jai ten vietos nebėr – ilgainiui nepadės nė gražiausios konstitucijos.***


* mažumynai čia įkvėpti G.Grajausko.
** gal net N.N.Taleb’o “antifragile“ prasme.
*** inspired by Judge Learned Hand.

06. Švietimas

“A Republic, if you can keep it.” (B.Franklin)

Gal bent po Ukrainos įvykių pagaliau susivoksim, kad švietimas – įskaitant pilietinį švietimą ir gerų savišvietos įgūdžių lavinimą – kaip laisvų piliečių auginimo būdas yra key politinė tema, su labai rimtom long-term pasekmėm ir šalies saugumui bei nepriklausomybei. Požiūris, kad švietimo sistemos tikslas tėra gamint “produktus“ darbo rinkai turi tam tikrų pliusų; bet ir smarkių rizikų.