Šiandien pakviesiu į gan rimtą gyvosios, pulsuojančios demokratijos, demokratijos in action treniruotę. Seniai planavau ir šįkart, matyt, geriausias laikas pradėt. Kaip senas ciurichietis nuo šiol mėginsiu raportuot ne tik apie federalinius, bet ir kantono ir miesto referendumus. Jie vyksta kartu su federaliniais – ir, kaip senkai sakau, praktiniu aspektu dažnai būna ne tik kad ne mažiau įdomūs smalsiam užsienio stebėtojui nei federaliniai, bet ir ypatingai aktualūs kasdieniam šveicarų gyvenimui.
Startuoju reto reto kalibro sekmadieniu. Dvylika referendumų yra daug ir šveicarui. Taigi, kas čia polit-fronte virė 2016-ųjų birželio 5-ąją:
Ciuricho miestas: nuo Kongresų rūmų iki energetikos
Miestų, kaip ir apskritai lokalių polit-bendruomenių lygiu švecarai itin dažnai renkas balsuot dėl didesnių statybų, infrastruktūros projektų. Logika čia paprasta: leidžiami bendruomenės pinigai, tad natūralu, kad juos savo mokesčiais sunešusieji norės turėt lemiamą žodį. Dėl šios priežasties bendruomenių konstitutcijose numatyta, kad peržengus tam tikrą biudžeto kartelę vietinis referendumas privalomas. Ciuricho mieste ta kartelė – 20 milijonų Šveicarijos frankų finansinių įsipareigojimų visam projektui arba 1 milijonas frankų grįžtančių išlaidų per metus.
Ciurichiečiai šįkart balsavo net šešiuose miesto referendumuose. Net šveicarų miestui tai – gan daug. Didelio laikraščo formato aiškinamasis raštas-“Referendumo laikraštis”, dalykiškai su istoriniais ekskursais, skaičiais, nuotraukom pristatantis referendumams pateikiamus projektus bei jų priešininkų pozicijas šįkart užemė 20 puslapių.
Kongresų rūmų modernizacija. Pirmasis miesto referendumas Ciuriche šįkart yra gera, kad ir itin sudėtinga tipiško šveicariško-miestietiško referendumo iliustracija. Miestiečių klausta, ar jie pritaria brangiam, daugiau nei 200 miljonų frankų kainuosiančiam Ciuricho Kongresų ir koncertų rūmų daliniam perstatymui, renovacijai, tarpiniam sprendimui ir ateities finansavimui. Konkrečiau refendumo klausimas, gal tiksliau – jų paketas, atrodė taip:
- Rūmų renovacija ir perstatymas – 165 mln. frankų, laikinas sprendimas Koncertų rūmams – maks. 1,65 mln. frankų, šiandien rūmus eksploatuojančios organizacijos atleidimas nuo finansinių įsipareigojimų – 72,8 mln. frankų, suminės išlaidos: 239,45 mln. frankų;
- Žemės sklypo perleidimo patvirtinimas;
- Kasmetinis maks. 2,9 mln. frankų įnašas Kongresų rūmų fondui (“Kongresshaus-Stiftung”); ir
- Kasmetinio įnašo Koncertų rūmų (“Tonhalle-Gesellschaft”) draugijai 2,5 mln. frankų suma.
Miesto vyriausybė ir taryba didžiule dauguma rekomendavo projektui pritart. Projektui prieštaravo Ciuriche itin stipri didžiausią populiarimą turinčios Šveicarijos partijos konservatorių-SVP frakcija. Kritiška SVP pozicija pateikta balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte. Rezultatas: 74,8% “Taip”; projektui pritarta.
Šįkart pirmą kartą įdomumo dėlei pristatysiu ir kitą mums neįprastą šveicariška tradiciją: gerų dienrasčių redakcijų atviras rekomendacijas kaip balsuot. Pristatymas tik iliustracijai, tad apsiribosiu pasaulinio garso, legendiniu, liberaliu, nuo 1780 m. einančiu Ciuricho dienraščiu “Neue Zürcher Zeitung” (NZZ). NZZ redakcija praeito savaitgalio šeštadieniniam numerį skelbė ne tik visų pagrindinių partijų, bet ir savo rekomendacijas miesto ir kantono balsavimams. Šiam projektui redakcija siūlė sakyt “Taip.”
Antrojo referendumo klausimas glaudžiai susijęs su pirmuoju: juo miestiečių klausta, ar šie pritaria viešo Kongresų rūmų fondo steigimui ir šiam tikslui reikalingo Ciuricho bendruomenės statuto pakeitimui. Viešasis fondas skirtas pakeisti iki šiol sunkiai besivertusiam privačiam fondui ir fondo organzacijoje bei sprendimų priėmime atspindėti didelį miesto finansinį angažuotumą šiam fronte. Tiek miesto vyriausybė, tiek taryba rekomendavo idėjai pritart. NZZ redakcija siūlė balsuot “Taip.” Rezultatas: 76% “Taip”, projektui pritarta.
Trečiasis miesto referendumas – senjorų globos namai Bombach, viename iš gražiausių miesto rajonų. Referendumo tema ir “sukelėjas” (“triggeris”) miestui ir miestiečiams įprastas: tikslinio 23,575 mln. frankų suteikimas naujo pastato statyboms. Pritartumėt ar ne? Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo projektui pritart (Taryba – 118:0 dauguma). NZZ redakcija siūlė balsuot “Taip.” Rezultatas: 92,7% “Taip”, projektui pritarta.
Žinant bendrą šveicarų ir ypatingą ciurichiečių polinkį į aplinkosaugos klausimus, ketvirtojo referendumo klausimas neturėtų stebint: Ciuricho miesto išėjimas iš atominės energetikos ir su tuo susijusiu bendruomenės statuto pakeitimas. Pritartumėt? Šiek tiek konteksto: energija decentralistinėje Šveicarijos struktūroje miestai apsirūpina patys. Atvykęs į miestą iš miesto energetikos įmonės sulauki laiško – bent jau mane, prie tokių dalykų nepratusio, gerokai nustebinusio -, klausiančio, energijos iš kokio šaltinio pageidautum. Be abejo, pateikiant informaciją apie skirtingas skirtingų šaltinių produkcijos kainas (saulė, vėjai, vanduo, kas tik nori …). Referendumo klausimu miesto administracija siekia susikurt teisinį pagrindą gerai progai atsiradus parduoti savo didelius akcijų paketus (beje, prieš daug metų irgi referendumais įgytus) Šveicarijos atominėse elektrinėse. Tiek miesto vyriausybė, tiek taryba rekomendavo iniciatyvai pritart. Iniciatyvai prieštaravo konservatorių-SVP, liberalų-FDP ir krikdemų-CVP frakcijos, kurių bendra kritiška pozicija pateikta ir balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 70,4% “Taip”, projektui pritarta.
Penktasis referendumas: dalinis 1989-ųjų kovo 5-osios bendruomenės nutarimo “Dėl racionlaus energijos naudojimo” panaikinimas. Šis pakeitimas reikalingas, nes nuo to laiko kantonas ir federacija nutarime reguliuotus klausimus yra adresavę savo teisės aktuose, o miestas savo kompentencijos srityse juos siekia sureguliuoti nauju nutarimu, kuris yra šeštojo referendumo objektas. Klausimas techninins, sprendimas formalus, bet visgi su svarbiom pasekmėm. Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo siūlymui pritart. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 84,2% “Taip”, projektui pritarta.
Šeštojo referendumo tema – naujas savivaldos nutarimas dėl bendraekonominių Ciuricho miesto Energijos tinklo (“ewz”) paslaugų 2000 vatų bendruomenės tikslo konktekste. Nutarimas numato ir reguliuoja “ewz” atsakomybė už ankstesniu referendumu priimto 2000 vatų bendruomenės tikslo įgyvendinimą. 47 Bendruomenės tarybos nariai pareikalavimo referendumo. Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo naujam nutarimui pritart. Iniciatyvai prieštaravusiųjų konservatorių-SVP, liberalų-FDP ir krikdemų-CVP referendumo komitetas, kurio bendra kritiška pozicija pateikta ir balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte, ragino balsuoti “Ne”. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 74,0% “Taip”; projektui pritarta.
Rinkėjų aktyvumas mieste šįkart svyravo tarp 45-47%.
Ciuricho kantonas: “Neteisininkai kaip teisėjai?”
Palyginti su miestu, Ciuricho kantono piliečiai jau polit-atostogose. Mat referendumas kantono lygiu šįkart tik vienas, kad ir kokiu įdomiu (net ir valstybiškai-filosofiškai) klausimu. Kantono piliečių referendume klausta, ar jie pritartų Teismų ir kitų institucijų organizacijos civilinio ir baudžiamojo proceso srity įstatymo pakeitimui, pagal kurį pirmos instancijos teisėjomis ir teisėjais nebegalėtų būti renkami neteisininkai.
Truputis konteksto: Ciuricho kantono pirmos instancijos teismų teisėjos ir teisėjai nuo seno yra renkami tiesioginiuose kantono piliečių rinkimuose. Savo kasdieniam darbe šie teisėjai nagrinėja civilines ir baudžiamasias bylas. Iki šiol Ciuricho kantono įstatymai nereikalavo, kad teisėjų rinkimuose dalyvaujantys kandidatai turėtų teisinį išsilavinimą. Iš 135 pirmos instancijos teisėjų Ciuricho kantone 18 šiandien neturi teisinio išsilavinimo. Naujas įstatymas siūlo šią ilgametę praktiką ir tradiciją keist ir iš kandidatų į teisėjus reikalauti baigtų teisės studijų.
Kantono vyriausybė ir taryba rekomenduoja šiai iniciatyvai pritart. Kantono piliečiams kartu su balsavimo biuleteniais pristatyto referendumo aiškinamojo rašto-“Referendumo laikraščio” apimtis – septyni A4 formato lapai. NZZ redakcija rekomendavo referendume sakyt “Taip.”
Vienas iš aiškinamojo rašto puslapių skirtas pakeitimo idėjai nepritariančiai Kantono tarybos mažumos pozicijai (tarp jų ir konservatoriai-SVP). Šioje itin akcentuota, kad partijos kandidatus į teisėjus skiria itin atsakingai, o apribojus teisėju profesiją nebeprileidžiant prie jos ne teisininkų bus prarastas itin vertingas “artumas prie tautos”. To pasekoje teismų sprendimai taps vis labiau techniški-teisininkiški, mažiau suprantami ir mažiau akceptuojami. Taip pat priminti, kad kantono konstitucija teisėjus-neteisininkus leidžia, o kantono rinkėjai paskutiniuose teisėjų rinkimuose parodė, kad šie neretai mieliau renka neteisininkus nei teisininkus. Rezultatas: “Taip” referendumo idėjai tarė 65,64% kantono piliečių; projektas priimtas. Rinkėjų aktyvumas: 44,71%.
Šveicarijos Konfederacija: basic income, keliai, pabėgeliai etc.
Ir konfederacijos lygiu polit-vasara šiemet prasideda rimtai: net penkti referendumai. Klausimų spektras – nuo filosofiškai pažangiausiose Vakarų šalyse vis labiau diskutuojamų temų kaip vadinamosios “Elementarios pajamos” (vok. “Grundeinkommen”, angl. “basic income”) iki šalies greitkelių ar pabėgelių priėmimo infstruktūros finansavimo. Balsuotojams vyriausybės prieš referendumus pristatomo aiškinamojo rašto-“Referendumų knygelės“ apimtis šįkart – arti šimto puslapių. Penki refendumai federaliniu mastu yra daug ir šveicarams. Bet prieš gerą dešimetį – vieną iš 2003-ųjų metų ketvirčių – šveicarams vienu ypu jau yra tekę balsuot ir dėl 9 federalinių referendumų, tad raumenys jau patreniruoti – niekuo per daug nenustebinsi. Kaip ir kantono ir miesto lygiu, šįkart pateiksiu ir NZZ redakcijos rekomendacijas balsavimams, kurios buvo spausdinamos šio savaitgalio numery. Kylam:
Tautos inciatyva “Pro Service public”. Inciatyva reikalavo, kad tiek pati konfederacija, tiek jos įmonės elementaraus šalies aprūpinimo viešomis paslaugomis (paštas, geležinkeliai, komunikacija etc.) nesiektų pelno, o šioje srityje besidarbuojančių įmonių vadovų algos nebūtų aukštesnės nei federalinės administracijos tarnautojų algos. Inciatorius (o tai – didžiausi šveicarų vartotojų teisių gynime besispecializuojantys žurnalai) itin piktino mažėjantis pašto skyrių kiekis, prastėjanti padėtis viešo transporto srity, tuo pačiu dideli ir didėjantys pelnai bei “plėšikiškas mentalitetas” šių įmonių aukščiausiose vadovybėse. Šiek tiek konteksto: Šveicarijos fed-geležinkeliai “SBB” 2009-2014 metais vidutiniškai gaudavo 333 mln. frankų metinį pelną, federalinė telekomunikacijų įmonoė “Swisscom” per 2010-2014 uždirbo arti 8 mlrd. frankų pelno. “Swisscom” vadovas uždirba arti 2 mln. frankų į metus; o kad valstybei priklausančių įmonių vadovai uždirba daugiau nei didele laikoma 475 tūkst. frankų į metus algą gaunantis federalinis ministras – nieko per daug nestebina. Inciatyvos priešininkai akcentavo, kad Šveicarija pasižymi ir net pasaulyje garsėja itin aukštos kokybės “service public” (tai – frankofoniškos kilmės terminas viešojo sektoriaus paslaugoms apibūdinti), “service public“ yra Šveicarijos identiteto dalis, o inciatoriai – kad ir gerų tikslų siekdami – į šią sritį įneš blogų pasikeitimų. Sakyta, kad šia prasme iniciatyvos pavadinimas yra apgaulingas. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo inciatyvą atmest. Ir NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: “Taip” referendume inciatyvai pasakė 32,4% šveicarų, t.y. inciatyva buvo atmesta.
Tautos inciatyva “Už besąlygines elementarias pajamas”. Šio referendumo inciatoriai siūlė, kad konfederacija įvestų vadinamasias besąlygines elementarias pajamas. Šios pajamos turėtų užtikrinti orų žmogaus pragyvenimą ir galimybę dalyvauti viešame gyvenime nepriklausomai nuo jo darbinės veiklos. Atrodo, šįkart tai buvo inciatyva, katra Šveicarija spėjo išgarsėti kone visam pasauly. Štai kaimyninėj Vokietijoj Twittery ji netgi tapo top 5 diskusijas dominuojančia tema. Taip pat ir šių eilučių autoriui yra tekę atsidurt prieš gero Ciuricho knygyno miesto centre vitriną, kurioje – vien “Basic income” tematikos literatūra. Žodžiu, tema ant 4-osios industrinės revoliucijos slenksčio stovinčias modernias visuomenes domina, ir domina rimtai. Iniciatoriai siekė pakeisti kertinį Šveicarijos visuomenės funkcionavimo principą, pagal kurį žmonės pragyvenimui užsidirba patys, o to padaryt negalintiems ir bėdoje atsidūrusiems visuomenė padeda kryptingomis priemonėmis kaip dienpinigiai bedarbiams, neįgaliųjų rentos arba socialinė pagalba. Nors pati siūlyta nauja federalinės konstitucijos norma abstrakti, bet savo publikacijose inciatoriai kaip diskusijos pagrindą yra siūlę tokias sumas: 2500 frankų/mėn. suaugusiems, 750 – vaikams. Federalinė vyriausybė sveikino inciatorius paskatinus vertingą konceptualią diskusiją apie darbo ateitį, visgi ragino inciatyvą atmest, nes ji yra “rizikingas eksperimentas”. Tuo pačiu ji pažymėjo, kad inciatyvą įgyvendinus vis tiek bus reikalinga socialinės paramos inciatyva, nes darbo neturintiems ar bėdoj atsidūrusiems reikalinga bendra lydinti pagalba ir patarimai. Parlamentas taip pat ragino balsuoti “Ne.” NZZ redakcijos rekomendacija: balsuot “Ne.” Rezultatas: “Taip” inciatyvai pasakė 23,1% šveicarų, inciatyva atmesta. Į pralaimėjimą inciatoriai Šveicarijos TV etery reagavo ramiai: sakė, balsų gavop daugiau nei tikėtasi (tikėtasi 15% palaikymo, gauta virš 20%), o turint galvoj, kad konceptualiems pasikeitimams šveicarams visad prireikdavo ne vieno referendumo, jie išlieka nusiteikę pozityviai: “Demokratija yra maratonas.” Prieš startuojant skeptikai jiems sakė: “Nesurinksit net reikiamo kiekio parašų”. Įdomi detalė finišui: iš didesnių partijų balsuoti “Taip” rekomendavo tik Žalieji. Tarp ryškiausių asmenybių iniciatorių tarpe buvo į pensiją išėjęs top federalinės administracijos pareigūnas p. Oswaldas Sigg’as, po referendumo darkart akcentavęs, kad besąlyginės elementarios pajamos, jo galva, yra ateities socialinė sistema, o šiai Šveicarijoje įvest kadais prireikė 3 tautos iniciatyvų, 2 referendumų ir apie 60 metų. Žurnalisto 1 Šveicarijos radijo etery po referendumo užklaustas, kaip jo idėja dera su realybe, p. Sigg’as atsakė intelektualiai provokuojančia garsaus vokiečių mąstytojo citata: “Realybė tėra konkreti utopija.“
Tautos inciatyva “Už sąžiningą susiekimo finansavimą”. Didėjant kamščiams transporto temos vis dažniau tampa politikos objektu. Tai, be abejo, sveika. Šio referendumo inciatoriai reikalavo, kad visos pajamos iš degalų mokesčių būtų skiriamos investicijoms į gatvių transporto infrastruktūrą. Tai nėra Šveicarijai įprastas biudžeto pajamų skirstymo principas. Iniciatyva pagarsėjo ir “Melžiamos karvės” vardu; suprask: automobilininkai yra “melžiami”, skriaudžiami likusiųjų. Iki šiol gatvių infstrastruktūrai buvo skiriama pusė šių pajamų. Vyriausybė referendumo inciatorių pasiūlymui priešinosi, nes jo pasekoje tos įplaukos dingtų iš kitų federalinių programų biudetų (žemės ūkio, švietimo, kariuomenės, viešojo transporto) ir siūlė temą adresuoti ir kamščių problemą spręsti konceptualesnėmis priemonėmis. Matyt, ir šios inciatyvos pavadinimą galim vadint kiek apgaulingu. Kaip TV etery pasakė vienas liberalų parlamentarų: savo srities finansavimo problemą inciatoriai siekė gan primityviu metodu, maždaug: “Mūsų srities biudžete finansų trūksta, imkim paimkim tą trūkstamą sumą iš kitų.” Ne tik vyriausybė, bet ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Ne.” NZZ redakcijos rekomendacija: irgi “Ne.” Rezultatas: “Taip” inciatorių idėjai tarė 29,2% šveicarų, iniciatyva atmesta.
Reprodukcinės medicinos įstatymo pakeitimas. Įstatymo pakeitimu siekta įtvirtinti preimplatacinės diagnostikos (“PID”) galimybę: numatytų griežtų sąlygų rėmuose leisti genetinius dirbtinio apvaisinimo būdu atsiradusių embrionų tyrimus. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo pakeitimui pritart. Taip pat ir NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Taip.” Taip pakeitimui referendume pasakė 62,4% šveicarų ir 21,5 kantono; pakeitimas priimtas.
Pabėgelių įstatymo pakeitimas. Pakeitimas siekia spręsti ilgai trunkančių pabėgelių priėmimo procesų problemą. Projektui vyriausybė ir parlamentas siekė iš esmės atnaujinti esamą pabėgelių priėmimo sistemą papildant ją pagreitintais procesais, tuo pačiu imantis priemonių užtikrinti šių procesų sąžiningumą. Prieš šią įstatymo reviziją buvo sušauktas referendumas. Vyriausybė ir parlamentas rekomendavo pakeitimui pritart. Referendume sakyt “Taip“ rekomendavo ir NZZ redakcija. Žinant, kokia aktuali su pabėgeliais susijusių klausimų diskusija ir visoje Europoje, tokia pikantiška detalė: pabėgelių priėmimo procesų pagreitinimo ir efektyvesnės pabėgelių sistemos nuolat ir garsiausiai reikalaujantys konservatoriai-SVP buvo vienintelė partija, prieštaravusi būtent tai užtikrinti siekusiems pakeitimams. “Taip” pakeitimui tarė 66,8% piliečių ir 23 kantonai; pakeitimas priimtas.
Dalyvavimas federaliniuose referendumuose šįkart siekė apie 45%.
Daug šveicarų savo balsus atiduoda paštu ir gerokai iki oficialios referendumo datos, sekmadienį nespėjusiems prabalsuot iki tol paliekamos vos kelios valandos ryte. Nuo pietų skaičiuojami balsai. Siurprizų šįkart nebuvo – balsuodamos šveicarės ir šveicarai visais lygiais sau gan įprastai sekė savo vyriausybių ir parlamentarų rekomendacijomis.
naujoji res publica 