Nusprendžiau brūkštelt porą žodžių apie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiamas ribojimų iniciatyvą Lietuvoje, ir pradėt nuo Šveicarijos.
Kaip elgiasi šveicarų parlamentas ir vyriausybė, kai referendumui piliečių iniciatyva iškeliamas visuomenei išties aktualus klausimas siūlant ne optimalų, per radikalų jo sprendimo būdą?
Visų pirma, pragmatiškai kalbamasi su iniciatoriais, mėginama jiems pasiūlyt kompromisinį sprendimą iškeltai problemai išspręst. Pavyzdžiui, nelaukiant iškelto referendumo dėl konstitucijos keitimo rezultatų pasišaukiama priimt įstatymo pakeitimą ar įstatymą, sprendžiantį iškeltą problemą. Nepavykus rasti kompromiso tokiu būdu, parlamentas gali nuspręsti iškelti paralelinį referendumą tuo pačiu klausimu, siūlantį alternatyvų piliečiu iniciatyva iškeltos problemos sprendimo būdą. Negailint jėgų ir laiko mėginama įtikint piliečius pasiūlytos alternatyvos privalumais.
Pateiksiu porą iliustracijų.
Prieš keletą metų šveicarai surinko parašus referendumo iniciatyvai, siekusiai pakeisti gyvūnų teisinį statusą ir teisine prasme nebelaikyt jų daiktais. Šia iniciatyva būtų nutraukta tūkstantmetė dar iš romėnų teisės atėjusi tradicija, pagal kurią gyvūnas yra daiktas. Siūlyta keisti konstituciją. Kaip elgėsi vyriausybė? Susisiekė su referendumo iniciatoriais ir sutarė, kad reikiamus pakeitimus teisės sistemoj padarys pati, nelaukiant referendumo rezultatų. Su vyriausybe pasikalbėję ir sutarę referendumo organizatoriai iniciatyvą atsiėmė. Vyriausybės darbų rezultato ilgai laukti nereikėjo, ir Šveicarijos civilinis kodeksas nuo tol puikuojasi pasauly išgarsėt spėjusia norma: “Gyvūnai nėra daiktai.” Visuomenė tokiam teisės sistemos pakeitimui buvo pribrendus, vyriausybė to laiku ir deramai nepastebėjo, referendumo iniciatoriai padėjo ištaisyt šią klaidą. Vyriausybė šią “iš apačios” kilusią pagalbą savo darbe priėmė geranoriškai.
Panaši situacija buvo ir Šveicarijos piliečiams neseniai referendumui iškėlus iniciatyvą dėl akcininkų teisių stiprinimo nustatant įmonių vadovų algas. Iniciatyva siūlyta keisti konstituciją. Kaip tada atrodė, ganėtinai radikaliam, piliečių iniciatyva iškeltam vadinamajam “Minderio pasiūlymui” parlamentas, kaip alternatyvą, pirma pasiūlė priimti problemą adresuojantį įstatymą. Referendumo iniciatoriai šį įstatymą pakrikštijo “bedančiu.” Davė suprast, kad toks jų nesulaikys. Tuomet parlamentarų grupė iškėlė alternatyvų referendumo iniciatyvos variantą, kuris piliečiams buvo pateiktas to paties referendumo metu. Alternatyvaus pasiūlymo formuluotė, tiesa, reikiamo piliečių palaikymo nesulaukė, bet visgi yra gera iliustracija, kad iš kiekvieno “akligatvio” iki paskutinio momento įmanoma ir privalu ieškot išeičių, siūlyt piliečiams alternatyvas. Nenutraukt pokalbio. Beje, referendumu priimtas “Minderio pasiūlymas” šiandien daugeliui nebeatrodo toks jau nepriimtinas.
Turinys beveik šveicariškas, beliko tinkamai supakuot
Ne vienam, pripažįstančiam bent minimalią žemės pardavimo užsieniečiams – ypač ne mūsų ES bendrapiliečiams – reguliavimo būtinybę, referendumo iniciatyvos siūlomi Konstitucijos pakeitimai neatrodo optimalūs. Daug kam – gerokai per radikalūs, net kvaili (Juk išties: jie bent iš dalies prieštarauja referendumu dėl stojimo į ES šiuo klausimu tautos valia prisiimtiems mūsų įsipareigojimams!).
Tačiau kol kas paprastai tenkinamasi jokio apčiuopiamo rezultato neduodančiais paburnojimais ir pasikeiksnojimais, abipusiais etikečių klijavimais ir iš dalies nepamatuotais kaltinimais. Žinodamas aukščiau trumpai nupasakotą šveicarišką patirtį kuris laikas savęs klausiau, kada gi ir Lietuvoje bus pereita nuo monologų prie pokalbio; nuo ultimatumų, prie alternatyvos, kompromiso paieškos. Tikra demokratija be to – nė iš vietos.
Paskutinėm dienom ledai, panašu, pajudėjo.
Štai Seimos narys konservatorius prof. Kęstutis Masiulis šiandien “Žinių radijo” eteryje atvirai pasiūlė valdantiesiems susitikti su referendumo iniciatoriais ir, bendrom jėgom ieškant išeities iš galimai artėjančio “akligatvio”, su jais derinant vyriausybės specialistų pagalba parengti saugiklių žemės pardavimo užsieniečiams srity sistemą. Tiesa, profesorius paskubėjo šį pasiūlymą pakrikštyt “gal ir kreivoku.” Paskubėjo, nes pasiūlymas, tiesą sakant, yra šveicariškas: kalbėtis; kartu ieškoti problemos sprendimo.
Po pietų “Delfi” paskelbti ir premjero dr. Algirdo Butkevičiaus samprotavimai šia tema. Juose taip pat pripažįstamas saugiklių reikalingumas, apgailestaujama, kad dėl aplaidumo toks įstatymas iki šiol neparengtas: „Manau, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas daug anksčiau, būtų visa tai išaiškinta visuomenei, manau, nebūtų kilusi iniciatyva organizuoti kažkokius referendumus“, – cituojamas premjeras. Žemės ūkio ministerijai pavesta skubiai parengti tokio įstatymo projektą. Tiesa, “Delfi” galėjo kiek labiau pasistengti su pranešimo pavadinimu. “Sugalvojo, kaip išsisukti su referendumu” užvadintas tekstas kuo puikiausiai galėjo būt pavadintas kad ir: “Referendumo iniciatoriams siūlomas šveicariškas sprendimas.”
Dar praeitą savaitę “Žinių radijo” etery apie įstatymo, nustatančio saugiklius žemės įsigijimo srity, būtinybę atvirai prabilo ir vienas liberalų lyderių – Seimo narys, buvęs Klaipėdos meras dr. Eugenijus Gentvilas.
Ledus referendumo iniciatoriai, nepriklausomai nuo referendumo iniciatyvos likimo, panašu, bus išjudinę ir referendumui surengti reikalingų parašų kiekio klausimu.
Patrypčiodami vietoj, bet visgi judam link Šveicarijos?
naujoji res publica 