Šveicariškos 2017-ųjų žiemos referendumai: nuo verslo mokesčių reformos iki olimpiados

Paskutinių metų šveicarišku standartu matuojant 2017-ųjų vasario 12-osios sekmadienis ciurichiečiui buvo ramus: 3 fed-referendumai, 3 miesto referendumai.

Trys iš pažiūros gan sausos temos kaitino šveicarų federalinius polit-debatus šįkart. Trumpai apie tai:

Federalinis nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo trečios kartos užsieniečiams. Šiam parlamento nutarimui įgyvendinti reikalingas fed-konstitucijos pakeitimas. Nutarimo idėjai sau įprastai priešinosi didžiausią populiarimą turinti partija – Šveicarijos tautinė partija/“SVP” (konservatoriai). Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 60,4% piliečių ir 19 kantonų pasakė “Taip”; nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo priimtas.

Federalinis nutarimas dėl federaliniams greitkeliams ir priemiesčių keliams skirto fondo. Šio projekto tikslas yra užtikrinti ilgalaikį fed-greitkelių ir priemiesčių kelių finansavimą, taip sumažinant kamščius fed-greitkeliuose, užtikrinant jų funkcionavimą ir priežiūrą bei priemiesčių projektų kofinansavimą. Tema kontroversiška, nes nesutariama, koks yra geriausias būdas mažinti didėjančius kamščius greitkeliuose ir priemiesčiuose. Nutarimo priešininkai atstovavo poziciją, kad plečiant gatvių tinklą po truputį yra “užbetonuojama Šveicarija”, o kamščių problema tokiu būdu niekad nebus išspręsta, nes plečiant gatves eismo tik daugės, atsiras nauji kamščiai naujose vietose. Oficialios rekomendacijos: Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas rekomdavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 61,9% piliečių ir visi kantonai tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

III-iosios verslo mokesčių reformos įstatymas. Šia trečiąja mokesčių reforma siekiama sumažinto holdinginių, domicilinių ir mišrių bendrovių apmokestinimo. Taip naujomis priemonėmis siekiama stiprinti Šveicarijos konkurencingumą ir suteikti kantonams tam reikalingą fin-politinę erdvę. Dabartinę kantonų mokesčių sistemą, pagal kurią Šveicarijoje registruotų įmonių pelnas, uždirbamas užsieny, yra apmokestinamas mažesniu tarifu, Šveicarija yra tarptautiškai įsipareigojusi panaikinti. Ją pakeisti – tuo pačiu išsaugant šalies konkurencingumą – vyriausybė parengė įstatymo projektą, siūlantį naujus įmonių apmokestinimo modelius, iš kurių kantonai, priklausimai nuo savo finansinių-politinių tikslų, galės rinktis jiems geriausiai tinkančius. Parengtas įstatymo projektas referendumo kampanijai įsibegėjant susilaukė vis daugiau kritikos, kad vyriausybė ir parlamentas gerokai persistengė siūlydami įmonėms lengvatas; dėl jų biudžete atsiras milijardinė skylė, greičiausiai versianti mažint viešas paslaugas, didint ir taip viešo sektoriaus mokestinę naštą ant savo kupros nešančios  vidurinės klasės mokesčius. Reformos priešininkai turėjo gerokai mažesnį kampanijos biudžetą nei jos remėjai, tarp kurių buvo ne tik vyriausybė ir parlamentas, bet ir daugumą turinčios dešiniosios partijos, taip pat didžiausios verslo lobizmo organizacijos. Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 59,1% ir 19,5 kantonų reformos įstatymui tarė “Ne”; reformos įstatymas atmestas.

Referendumų temos Ciuricho mieste

Tautos iniciatyva “Sąžininga rinkimų teisė Ciurichui – kiekvienas balsas svarbus!” Šia iniciatyva siekiama panaikinti nuo 2005-ųjų galiojantį kvorumą, kuris taikomas renkant miesto bendruomenės tarybą – 125 narių Ciuricho miesto parlamentą. Oficialios rekomendacijos: Tiek miesto vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 61,7% miesto piliečių tarė “Ne”; iniciatyva atmesta.

Bendruomenės nutarimas dėl konfliktų mediacijos ir pagalbos viešai prieinamose erdvėse. Ciuricho miestas medijuodamas konfliktus nuo seno skatina atsakingą, į aplinkinius atsižvelgiantį elgesį, tarpusavio toleranciją ir tokiu būdu užtikrina visų viešose erdvėse esančių asmenų saugumą. Šis darbas pavestas “sip züri” komandai, susidedančiai iš 60 specialiai tam apmokytų darbuotojų. Šios komandos darbą siūloma tęst šiaip grupei suteikaint naują teisinį pagrindą. Oficialios rekomendacijos: miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 79,4% miesto piliečių tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

Naujos Pfingsweid-mokyklos statybos Eschwer-Wyss rajone: objektinis 29,4387 mln. frankų kreditas. Paskutiniu metu itin sparčiai plečiantis Züri-West rajonui – pats laikas šią plėtra palydėt nauju mokyklos pastatu, skirtu devynerioms klasėms. Oficialios rekomendacijos: miesto parlamentas ir vyriausybė patarė balsuot “Taip.” Rezultatas: 88,1% “Taip”; mokykla bus statoma.

Krito akin: Žiemos olimpiadai (darkart) “Ne”

Šiuo įrašu pradedu naują, seniai planuotą rubrikėlę, katrą užvadinsim “Krito akin.” Joje laiks nuo laiko pasakosiu apie įdomesnius už Ciuricho ribų vykstančius kantoninius ar bendruomenių referendumus. Šįkart joje savo gamta ir žiemos sportu ne tik Šveicarijoje, bet ir visam pasauly garsėjantis Graubiundeno kantonas su tokiom legendinėm bendruomenėm kaip Davos ar St. Moritz.

Graubiundeno kantono piliečiai šį sekmadieniį rinkos balsuot dėl galimo kandidatavimo 2026-ųjų žiemos olimpiadai rengt. Ir – vėl tarė aiškų “Ne” (60,1%) kantono kandidatūrai. Kalbant konkrečiau, šįkart praktiškai-šveicariškai balsuota dėl 25 mln. frankų kredito suteikimo kantono kandidatūrai parengt. Ta proga šiek tiek istorijos įdomybių: Graubiundeno kantonas jau yra rengęs žiemos olimpiadas 1928 ir 1948 metais. Vėliau Graubiundeno gyventojai jau keliskart yra atmetę žiemos olimpiados rengimo kantone idėją (1980 ir 2013 metais).  Referendumo rezultatas iš esmės atveria kelią frankofoniškos Šveicarijos dalies “Sion 2026” kandidatūrai žiemos olimpinėms žaidynėms rengt. Ją rengiant bendradarbiaus Valė, Vo, Fribūro ir Berno kantonai. Su tuo susiję pasidalinti kaštai tokie žemi, kad privalomas referendumas nebus reikalingas. Stipri tema, galbūt prie progos apie ją papasakosiu daugiau.

Reklama