Šveicarų lapkričio referendumai: Nuo tarptautinės teisės iki karvių ragų

Kartais pusiau juokais sakau, kad eilinis šveicaras iš gatvės apie tokį sudėtingiausią teisės mokslo ir praktikos klausimą kaip tarptautinės teisės santykis su valstybės konstitucija žino daugiau nei vidutinis Lietuvos teisės studentas, o gal net ir teisininkas. Po paskutinių kelių metų polit-debatų šia tema, šveicaro iš gatvės kortos šiam fronte tik sustiprėjo. Bet apie viską iš eilės.

Paskutinį lapkričio savaitgalį balsuot susirinkusių šveicarų federaliniu lygmeniu laukė trys temos. Čia dera prisimint, kad tai jau antra kasketvirtinių referendumų seriją šį rudenį. Ciuricho miestiečiai šalia to rinkos spręst futbolo stadiono statybų klausimo. Tos trys federalinės temos buvo tokios:

„Tautos iniciatyva ‚Už žemės ūkio gyvūnų orumą‘ (Raguotų karvių iniciatyva).“ “Iniciatyvos esmė trumpai: Siūlyta skirt papildomą paramą ūkininkams, auginantiems karves su ragais, kad tokių karvių Šveicarijoje daugėtų (daugelio nuostabai, raguotų karvių Šveicarijoj belikę vos apie 10%, nors būtent karvė su ragais yra Šveicarijos ir ypač Šveicarijos turizmo simbolis). Rezultatas: 54.7% „Ne.“ Ši konstitucinė referendumo iniciatyva net šveicariškam kontekste buvo ypatinga ta prasme, jog parodė, kad referendumą Šveicarijoj gali surengt vienui vienas tolimo kalnų kaimo ūkininkas (!). Tereik geros temos, geros istorijos, gero pasakotojo. Ir, be abejo, polit-valios ir noro. Tas ūkininkas šiuo atveju buvo p. Capaul, ta proga atsidūręs garsiausių pasaulio laikraščių kaip „The New York Times“ puslapiuose. Toks palaikymas ne vieną rimtai nustebino, o net ir iniciatyvą pralošęs p. Capaul susilaukė pagyrų ir susižavėjimo net iš paties Šveicarijos ekonomikos ministro ir savo didžiausio priešininko referendumo kampanijoj. (Ir ne tik iš jo.) Pagyrų už viešų debatų šia tema sukėlimą, susižavėjimo—už tai, ką vienas paprastas žmogus Šveicarijoj gali užsukt. Iniciatyvos sulauktas palaikymas miestuose—ne mažiau įdomi atskiros diskusijos verta potemė. Balsuot „Ne“ rekomendavo tiek abeji Šveicarijos parlamento rūmai, tiek federalinė vyriausybė.

„Tautos iniciatyva ‚Šveicarijos teisė vietoj svetimų teisėjų‘ (Iniciatyva už teisę savo ateitį spręst patiems).“ Iniciatyvos esmė: Konstitucijos lygiu įtvirtinti, kad konstitucija turi viršenybę tarptautinės teisės (išskyrus ius cogens normas) atžvilgiu. Rezultatas: 66.3% „Ne.“ Iniciatyvą buldozeriu ir įprastai didelėm lėšom stūmė didžiausia šalies partija – konservatoriai SVP. Prieš juos rungės visa likus partinė sistema, verslo asociacijos ir kone visa likus pilietinė visuomenė. Tiek Šveicarijos parlamentas, tiek vyriausybė rekomendavo balsuoti „Ne.“ Referendumo kampanija buvo itin karšta, tad ne vieną nustebino, kokiu aiškumu tauta į teisinę sistemą ir tarptautinius įsipareigojimus daug neaiškumo įneš grasinusiai iniciatyvai pasakė „Ne.“ Dabartinė konstitucijos formuluotę leidžia galimus konfliktus su tarptautinės teisės normomis spręst lanksčiai ir pragmatiškai (pvz., keičiant įstatymus). Tai buvo neabejotinai politiškai svarbiausias referendumas šioj referendumų serijoj, greičiausiai ir per paskutinius keletą metų. Ir didelis pralaimėjimas Šveicarijos konservatoriams SVP.

„Įstatyminė bazė apdraustųjų stebėjimui.“ Esmė trumpai: Leist draudimo bendrovėms pasitelkti privačius detektyvus siekiant išsiaiškinti piktnaudžiavimo socialinio draudimo išmokomis atvejus. Rezultatas: 64.7% „Taip.“ Ligšiolinei Šveicarijos praktikai šioj srity patyrus pralaimėjimą Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre ir sukritikuotai dėl nesamos įstatyminės bazės, tokia įstatyminė bazė buvo parengta. Referendumo šio naujo įstatymo atžvilgiu iniciatyvą iškėlusio studento (!) akimis, kiek persistengiant ir suteikiant draudimo bendrovėms per daug galių kištis į asmenų privatumą (pvz., stebint žmogų jo miegamajame ir pan.). Apie tai ir debatuota, debatų metu aukščiausiems šalies politikams tvirtinant, kad nepaisant atviros įstatymo formuluotės, politinė valia į tą privatumą nesikišt yra aiški ir privalės būt pasitelkta aiškinant ir taikant naują įstatymą praktikoj. Nepaisant nemažos kritikos, taip pat ir iš autoritetingų teisės profesorių, įstatymo „nurungt“ nepavyko. Panašu, šiuo svarbiu klausimu šveicarai linkę pasitikėt institucijų saikingumu įgyvendinant gan „atviras“ įstatymo normas ir naudojantis savo diskrecija. Šveicarijos parlamentas ir vyriausybė rekomendavo balsuoti „Taip.“

Na, ir pabaigai šis tas galbūt linksmesnio. Po 20 metų politinių nesėkmių prie referendumų urnų, Ciuricho miestas trečiąkart mėgino gaut piliečių pritarimą naujam futbolo stadiono projektui. Dveji miesto futbolo klubai modernaus stadiono neturi iki šiol ir žaidžia lengvosios atletikos reikmėms, o ne išskirtinai profesionaliam futbolui pritaikytam stadione. Iš trečiokart tai vos vos pavyko (53.8% „Taip“). Svarbi detalė: stadionas bus statomas privačiomis lėšomis ir miestui nieko nekainuos.

P.S. Iki metų galo mėginsiu atiduot skolą ir paraportuot apie vasaros ir ankstyvo rudens referendumų serijas. Joms ligšiol pritrūko laiko.

Reklama