Dr. T.Žukas: institucijų decentralizavimas paskatintų kitų sferų vystymąsi (eterio citata)

Šiandien pietų etery – viena įdomiausių temų giliems debatams. 

@Aurimas Perednis/Žinių radijas, “Dienos klausimas“: 
/ „Decentralizavimo efektyvumo prasme mąstant, tai čia yra atskira diskusija. Per efektyvumo kriterijų mes galime pradėti klausti, ar demokratija nėra per brangu ir ne taip efektyvu, kaip diktatūra, kur vienas žmogus sėdėtų ir priimtų sprendimus. Betgi efektyvumas šia prasme nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį mes tvarkome savo valstybę. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Aukščiausiasis teismas ir Konstitucinis teismas irgi 700 km nuo Berlyno. <…> Aišku, yra patogu, kai žmonės kartu, viename pastate ar viename mieste. Bet iš kitos pusės, kiek ilgoje perspektyvoje pačiai valstybei yra naudinga, kad viskas koncentruota viename taške, o visos apylinkės apmirusios“, – kalbėjo T. Žukas. / 

Įrašas nuo 53:50 min.

Eterio citata: http://m.ziniuradijas.lt/#/entries/53518

Trylika laisvės mažumynų

Maniškis, senas it svietas cross-border palinkėjimas tokiom progom yra įrašytas laisvųjų helvetų fed-konstitucijos preambulėj. Manau, būtent dienom kaip ši dera prisimint kaip svarbu tai kasdien, kas akimirką ir, visų pirma, matuojant savo veiksmus beigi (dažniau) žiūrint į veidrodį turėt giliai galvoje ir nešiotis ant pirštų galiukų: “Tik tie, katrie naudojas savo laisve, išlieka laisvi.“ Tad: naudokitės ja, nerkit į kasdienybes, mėgaukitės! Beje, svarbu: čia ir dabar, ne ryt ar poryt. Heroizmo tokiuose kasdieniuose laisvės mažumynuose* iš pirmo žvilgsnio gal ir nėr (tiek daug), bet ilgoj perspektyvoj jie, tie mažumynai, turbūt ne mažiau svarūs nei dideli darbai. Nes laisvė stipri/nedūžtanti**, kai ji gyva mažumynuose, kasdienybės virtuvėj (taip pat, o gal net ypač, ir profesinėj). Kai jai ten vietos nebėr – ilgainiui nepadės nė gražiausios konstitucijos.***


* mažumynai čia įkvėpti G.Grajausko.
** gal net N.N.Taleb’o “antifragile“ prasme.
*** inspired by Judge Learned Hand.

2015 referendumų vasara Šveicarijoje: nuo preimplantacinės diagnostikos iki nacionalinės TV

Smarkiai vėluoju su reportažu iš politiškai karštos 2015-ųjų vasaros Šveicarijoje – birželio 14-osios referendumų – tad šįkart detalėmis nelepinsiu. Keturi referendumo klausimai ketvirčiui federaliniu mastu nėra neįprasta, bet visgi kiekis rimtas. Esmė trumpai:

1- Privalomas referendumas: Reprodukcinė medicina ir genų technologijos žmogaus medicinos srity (preimplantacinė diagnostika) – 61.9% “Taip.” Referendumu siekta patvirtinti sprendimą dėl federalinės konstitucijos pakeitimo. Naujas konstitucijos straipsnis suteiks galimybę tam tikroms poroms sėkmingai atlikti preimplantacinę diagnostiką (genetinius embrionų tyrimus prieš jais apvaisinant moterį). Referendume tardama “Taip“ tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento (didžiule dauguma) išsakyta rekomendacija.

2- Tautos “Stipendijų iniciatyva”: 27.5% “Taip.” Iniciatyva siekta federacijos mastu suvienodinti stipendijų dydį profesinio mokslo ir universitetinio išsilavinimo srityse. Iki šiol ši sfera reguliuojama kantonų ir sudaro svarbų kantonų suvereniteto elementą federalistinėj, decentralistinėj Šveicarijos santvarkoj. Suvienodinimo tikslas – užtikrint visiems vienodą minimalų pragyvenimo standartą. Nepritardama iniciatyvai tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

3- Tautos iniciatyva dėl turtuolių palikimų apmokestinimo (Paveldėjimo apmokestinimo reforma): 29.0% “Taip.” Iniciatyva siekta įvesti federalinį 20% paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, taikomą nuo 2 milijonų frankų sumos. Iki šiol ši sritis reguliuojama kantonų ir yra svarbus federalistinio Šveicarijos valstybės santvarkos modelio bei kantonų suvereniteto sampratos elementas.  Gautas biudžeto pajamas planuota paskirstyt pagal formulę “2/3 – senatvės pensijų fondui, 1/3 – kantonams.” Atmesdama iniciatyvą tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

4- Fakultatyvus referendumas: Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimas (Radijos ir TV rinkliava) – 50.1% “Taip.” Įstatymo pakeitimu siekta įvesti naują rinkliavos už Nacionalinį Radiją ir TV sistemą. Dabartinė sistema, kurioje rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas priklausė nuo faktinės galimybės priimti TV ar radijo signalą, turėtų būtų pakeista sistema, kurioje kiek sumažinto dydžio rinkliavą mokėtų visi, nepriklausomai nuo faktinės galimybės žiūrėti TV ar klausytis radijo. Pritardama (kad ir absoliučiai minimalia persvara) įstatymo pakeitimui tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

Rinkėjų aktyvumas šįkart buvo tarp 43-44%.

Tradicinė rinkėjams išsiunčiama “Referendumų knygelė”, pristatanti visų keturių referendumo klausimų detales bei federalinės vyriausybės bei parlamento rekomedacijas kaip balsuot, šįkart sudarė virš 60 puslapių teksto. Rimtas polit-skaitinys startuojant į šveicarišką vasarą.