Šveicariškos 2017-ųjų žiemos referendumai: nuo verslo mokesčių reformos iki olimpiados

Paskutinių metų šveicarišku standartu matuojant 2017-ųjų vasario 12-osios sekmadienis ciurichiečiui buvo ramus: 3 fed-referendumai, 3 miesto referendumai.

Trys iš pažiūros gan sausos temos kaitino šveicarų federalinius polit-debatus šįkart. Trumpai apie tai:

Federalinis nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo trečios kartos užsieniečiams. Šiam parlamento nutarimui įgyvendinti reikalingas fed-konstitucijos pakeitimas. Nutarimo idėjai sau įprastai priešinosi didžiausią populiarimą turinti partija – Šveicarijos tautinė partija/“SVP” (konservatoriai). Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 60,4% piliečių ir 19 kantonų pasakė “Taip”; nutarimas dėl palengvinto pilietybės suteikimo priimtas.

Federalinis nutarimas dėl federaliniams greitkeliams ir priemiesčių keliams skirto fondo. Šio projekto tikslas yra užtikrinti ilgalaikį fed-greitkelių ir priemiesčių kelių finansavimą, taip sumažinant kamščius fed-greitkeliuose, užtikrinant jų funkcionavimą ir priežiūrą bei priemiesčių projektų kofinansavimą. Tema kontroversiška, nes nesutariama, koks yra geriausias būdas mažinti didėjančius kamščius greitkeliuose ir priemiesčiuose. Nutarimo priešininkai atstovavo poziciją, kad plečiant gatvių tinklą po truputį yra “užbetonuojama Šveicarija”, o kamščių problema tokiu būdu niekad nebus išspręsta, nes plečiant gatves eismo tik daugės, atsiras nauji kamščiai naujose vietose. Oficialios rekomendacijos: Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas rekomdavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 61,9% piliečių ir visi kantonai tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

III-iosios verslo mokesčių reformos įstatymas. Šia trečiąja mokesčių reforma siekiama sumažinto holdinginių, domicilinių ir mišrių bendrovių apmokestinimo. Taip naujomis priemonėmis siekiama stiprinti Šveicarijos konkurencingumą ir suteikti kantonams tam reikalingą fin-politinę erdvę. Dabartinę kantonų mokesčių sistemą, pagal kurią Šveicarijoje registruotų įmonių pelnas, uždirbamas užsieny, yra apmokestinamas mažesniu tarifu, Šveicarija yra tarptautiškai įsipareigojusi panaikinti. Ją pakeisti – tuo pačiu išsaugant šalies konkurencingumą – vyriausybė parengė įstatymo projektą, siūlantį naujus įmonių apmokestinimo modelius, iš kurių kantonai, priklausimai nuo savo finansinių-politinių tikslų, galės rinktis jiems geriausiai tinkančius. Parengtas įstatymo projektas referendumo kampanijai įsibegėjant susilaukė vis daugiau kritikos, kad vyriausybė ir parlamentas gerokai persistengė siūlydami įmonėms lengvatas; dėl jų biudžete atsiras milijardinė skylė, greičiausiai versianti mažint viešas paslaugas, didint ir taip viešo sektoriaus mokestinę naštą ant savo kupros nešančios  vidurinės klasės mokesčius. Reformos priešininkai turėjo gerokai mažesnį kampanijos biudžetą nei jos remėjai, tarp kurių buvo ne tik vyriausybė ir parlamentas, bet ir daugumą turinčios dešiniosios partijos, taip pat didžiausios verslo lobizmo organizacijos. Oficialios rekomendacijos: tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 59,1% ir 19,5 kantonų reformos įstatymui tarė “Ne”; reformos įstatymas atmestas.

Referendumų temos Ciuricho mieste

Tautos iniciatyva “Sąžininga rinkimų teisė Ciurichui – kiekvienas balsas svarbus!” Šia iniciatyva siekiama panaikinti nuo 2005-ųjų galiojantį kvorumą, kuris taikomas renkant miesto bendruomenės tarybą – 125 narių Ciuricho miesto parlamentą. Oficialios rekomendacijos: Tiek miesto vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 61,7% miesto piliečių tarė “Ne”; iniciatyva atmesta.

Bendruomenės nutarimas dėl konfliktų mediacijos ir pagalbos viešai prieinamose erdvėse. Ciuricho miestas medijuodamas konfliktus nuo seno skatina atsakingą, į aplinkinius atsižvelgiantį elgesį, tarpusavio toleranciją ir tokiu būdu užtikrina visų viešose erdvėse esančių asmenų saugumą. Šis darbas pavestas “sip züri” komandai, susidedančiai iš 60 specialiai tam apmokytų darbuotojų. Šios komandos darbą siūloma tęst šiaip grupei suteikaint naują teisinį pagrindą. Oficialios rekomendacijos: miesto vyriausybė ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Taip.” Rezultatas: 79,4% miesto piliečių tarė “Taip”; nutarimas priimtas.

Naujos Pfingsweid-mokyklos statybos Eschwer-Wyss rajone: objektinis 29,4387 mln. frankų kreditas. Paskutiniu metu itin sparčiai plečiantis Züri-West rajonui – pats laikas šią plėtra palydėt nauju mokyklos pastatu, skirtu devynerioms klasėms. Oficialios rekomendacijos: miesto parlamentas ir vyriausybė patarė balsuot “Taip.” Rezultatas: 88,1% “Taip”; mokykla bus statoma.

Krito akin: Žiemos olimpiadai (darkart) “Ne”

Šiuo įrašu pradedu naują, seniai planuotą rubrikėlę, katrą užvadinsim “Krito akin.” Joje laiks nuo laiko pasakosiu apie įdomesnius už Ciuricho ribų vykstančius kantoninius ar bendruomenių referendumus. Šįkart joje savo gamta ir žiemos sportu ne tik Šveicarijoje, bet ir visam pasauly garsėjantis Graubiundeno kantonas su tokiom legendinėm bendruomenėm kaip Davos ar St. Moritz.

Graubiundeno kantono piliečiai šį sekmadieniį rinkos balsuot dėl galimo kandidatavimo 2026-ųjų žiemos olimpiadai rengt. Ir – vėl tarė aiškų “Ne” (60,1%) kantono kandidatūrai. Kalbant konkrečiau, šįkart praktiškai-šveicariškai balsuota dėl 25 mln. frankų kredito suteikimo kantono kandidatūrai parengt. Ta proga šiek tiek istorijos įdomybių: Graubiundeno kantonas jau yra rengęs žiemos olimpiadas 1928 ir 1948 metais. Vėliau Graubiundeno gyventojai jau keliskart yra atmetę žiemos olimpiados rengimo kantone idėją (1980 ir 2013 metais).  Referendumo rezultatas iš esmės atveria kelią frankofoniškos Šveicarijos dalies “Sion 2026” kandidatūrai žiemos olimpinėms žaidynėms rengt. Ją rengiant bendradarbiaus Valė, Vo, Fribūro ir Berno kantonai. Su tuo susiję pasidalinti kaštai tokie žemi, kad privalomas referendumas nebus reikalingas. Stipri tema, galbūt prie progos apie ją papasakosiu daugiau.

Reklama

Šveicariško 2016-ųjų rudens referendumai (šįkart tik 14)

Jei kas norėtumėt pamėgint atspėt, kiek referendumų būtų praleidęs pernai rudenį aplink pasaulį keliavęs ciurichietis, tai asakymas yra keturiolika. Atleiskit, bet todėl ir vėl teks dar brutaliau trumpintis.

Rugsėjo vienuoliktukas

Startas į miestietišką rudenį: ketveri miesto referendumai plius treji tiesioginiai trejų teisėjų rinkimai (juos dėl švecariškų ypatumų priskirsiu prie referendumų kaip tiesioginės demokratijos instrumento formos), vienas referendumas kantono lygiu; na, ir desertui – trys federaliniai referendumai.

Ciuricho miestas garsėja savo politiniu ir kt. sportiškumu, ne vienas atvykelis iš priemiesčių ar juo labiau provincijos čionyksčio polit-tempo nepakelia. Referendumų čia šįkart buvo septyni. Kokios tos referendumų temos miestiečius kankino/džiugino (?) šįkart… Referendumas Nr. 1: Ledo ritulio ir sporto arena (teisės statyboms suteikimas, 120 mln. Šveicarijos frankų paskolos suteikimas, kasmetinis maks. 2 mln. frankų prisidėjimas prie arenos eksploatacijos 30-ties metų laikotarpiui, 2.8 mln. frankų konkrečios paskirties kreditas senoms skolos padengt und 1.9 mln. frankų indėlis projekto vystymo priemonėms. Rezultatas: 56.6% “Taip.” Referendumas Nr. 2: Parkavimo ir parkavimosi laiko kontrolės mokesčių 1994 m. reglamentavimo pakeitimas. Rezultatas: 51.6% “Taip.” Referendumas Nr. 3: Šaulių-Areal’as, Industrinis rajonas, Heinricho gatvės Mokyklos parengimas ir perstatymas, priestato vaikų darželiui pastatymas, Rajono namai, biblioteka ir sporto salė bei parkas, investicinis prisidėjimas prie PBZ Pestalozzi bibliotekos, 61.005 mln. frankų objektinis kreditas. Rezultatas: 85.8% “Taip.” Referendumas Nr. 4: Schauenberg mokykla, Affoltern rajonas, pakeitimas nauju pastatu, objektinis 50.2 mln. frankų kreditas. Rezultatas: 85% “Taip.”

Šalia šių referendumų miestiečiai tiesiogiai rinko tris teisėjus kadencijai iki 2020-ųjų metų; du iš jų – pilnam etatui, vieną – 50%. Čia principas paprastas: teisėju Šveicarijoj nebūdamas partijos nariu šansų tapt praktiškai neturi. Teisėjų korpuso partinė sudėtis atitinkamai daugmaž atspindi partijų rezultatus parlamentų rinkimuose. Tad nors teisėjus renka žmonės tiesiogiai, principas toks, kad kandidatas iš esmės keliamas partijos, katra “sulaikė savo eilės.” Jis paprastai žmonių ir patvirtinamas. Rinkimų biuletenis atrodo paprastai ir tuo pačių su šveicariška ypatybe: jame – trys Tarppartinės konferencijos siūlomų teisėjų vardai su nuoroda į jų mokslinius laipsnius, užimtinas pareigas, gimimo metus ir gyvenamąją vietą. Žadėtas šveicariškas įdomumas: Biuletenis informuoja, kad vietoj balsavimo už siūlomus kandidatus gali braukt jų vardą ir į jo vietą įrašyt bet kokio kito kvalifikuoto ir kandidatuot galinčio asmens vardą. Stipru – ar ne? Rezultatas: jokių siurprizų – visi instituciškai iškelti asmenys teisėjais išrinkti.

Ciuricho kantonas rinkos balsuot dėl Tautos iniciatyvos “Už įperkamą vaikų priežiūrą visiems.” Siekiant geresnio šeimos ir darbo suderinamumo (kas Šveicarijoj yra gan nemažas iššūkis), iniciatyva reikalavo įsteigt specialų fondą iniciatyvos tikslui pasiekti. Prieš inciatorių idėja referendume balsuot rekomendavo tiek kantono parlamentas, tiek ir vyriausybė. Pritardami iniciatorių siekiamam tikslui, šie akcentavo, kad pasirinktas modelis nėra tinkamas, jis per sudėtingas. Jau dabar vyriausybė daro kas jo galioje, kad prisidėt prie inciatorių tikslo pasiekimo ir laikosi pozicijos, kad tendencija šioj srity eina geryn. Rezultatas: 29.48% “Taip”; inciatyva atmesta.

Konfederacija. Na, ir, kaip žadėta, trys federaliniai referendumai desertui. Pirmasis: Tautos iniciatyva “Už tvarią ir resursus efektyviai naudojančią ekonomiką (“Žalia ekonomika”).” Inciatyva siekė įtvirtinti tikslą, kad Šveicarija iki 2050-ųjų pasiektų tai, kad naudotų resursus neviršydama jai paskaičiuotos natūralios Žemės resursų proporcijos. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezutatas: 63.6% “Ne”; inciatyva atmesta. Antrasis: Tautos iniciatyva “AHVplus: Už stiprų Senatvės draudimą.” Iniciatyva siekė pakelti esamas ir būsimas senatvės pensijas 10%. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmest. Rezultatas: 59.4% “Ne”; inciatyva (kelt pensijas!) atmesta. Trečiasis: “Dėl federalinio slaptos žvalgybos tarnybos įstatymo.” Naujas įstatymas suteikia žvalgybai šiuolaikines priemones pavojams atpažint ir saugumui užtikrint. Tuo pačiu stiprinama žvalgybos kontrolė. Prieš šį naują įstatymą sušauktas referendumas; o tai šveicarai gali daryt kiekvieno naujo įstatymo atžvilgiu. Parlamentas ir vyriausybė rekomendavo naują įstatymą palaikyt. Rezultatas: 65.5% “Taip”; įstatymas priimtas.

Šventoji lapkričio trejybė

Po rugsėjo audros, lapkritis – švecariškom miestietiškom akim – ramus. Referendumų lapkritį – tik trys. Mums atrodytų daug, šveicarams – savotiškas politinio poilsio sezonas startuojant į Kalėdų šventes. Trumpai:

Ciuricho mieste visiška tyla – referendumo nei vieno. Ciuricho kantone gi jų šįkart du. Pirmasis: “Kulturland”-inciatyvos įgyvendinimas / Planavimo ir statybų įstatymo pakeitimas. Prieš jau priimtą “Kulturland”-iniciatyvos įgyvendinimo įstatymą kantono piliečiai sušaukė referendumą. Kantono parlamentas ir vyriausybė rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 59% “Ne”; referendumo idėja atmesta. Antrasis: Kantoninė iniciatyva “Už santuokos apsaugą.” Iniciatyva siūlė apibrėžti santuoką kantono konstitucijoje kaip “ilgalaikę ir įstatymu reguliuojamą vyro ir moters gyvenimo bedriją.” Rekomenduodami  balsuot “Ne” kantono parlamentas ir vyriausybė siulė prisimint, kad santuokos institutas reglamentuojamas federalinėje konstitucijoje ir federaliniame civiliniame kodekse. Kantonis klausimo reguliavimas yra nereikalingas, nes jis galios tik tiek, kiek neprieštaraus federaliniam. Atitinkamai, inciatyva yra beprasmė. Rezultatas: 81% “Ne”; inciatyva atmesta.

Konfederacija lapkrotį rinkos vienam, bet rimtam klausimui spręst: Tautos inciatyva “Už aiškiai organizuotą išėjimą iš atominės energetikos (Išėjimo iš atominės energetikos inciatyva).” Be kita ko siekdama užkirst kelią avarijoms atominėse elektrinėse ir jų pasekmėms (50 km. spinduliu nuo šveicariškų atominių elektrinių yra įsikūrusios 13 šveicarų kantonų sostinių), inciatyva siekė uždraust Šveicarijoje statyt naujas atomines elektrines ir aiškiai apribot esamų atomonių elektrinių eksploatacijos periodą iki maks. 45 metų. Federacija taip pat turėtų būt įpareigota rūpintis, kad būtų naudojama mažiau energijos, būtų didinamas jos naudojimo efektyvumas bei skatinama atsinaujinanti energetika. Šveicarijoje šiuo metu yra penkios atominės elektrinės (visos ganėtinai senos), iš jų šalis gauna 40% energijos, visos jos turi neterminuotus eksploatacijos periodus – kol bus saugios. Šalia to federalinė vyriausybė  savo “Energetikos strategijoj 2050” yra nusprendus palaipsniui išeiti iš atominės energetikos, o senas elektrines uždarius – jų nebekeisti naujomis. Inciatyva iš esmės siekia to paties, tačiau numato konkrečius, “sportiškesnius” elektrinių uždarymo metus ir kelia papildomų “žalių” tikslų. Parlamento ir vyriausybės nuomone toks išėjimas būtų per skubus, prarastas energijos šaltinis taip greit negalėtų būt pakeistas atsinaujinančiais. Todėl rekomenduojama likt prie palaipsnio išėjimo iš atominės energetikos ir iniciatyvai sakyt “Ne.” Rezultatas: 54% “Ne”; inciatyva atmesta.

Tai tiek šįkart. Kitas polit-pasimatymas – jau vasarį.

Dvylika referendumų šveicariškam vasaros startui

Šiandien pakviesiu į gan rimtą gyvosios, pulsuojančios demokratijos, demokratijos in action treniruotę. Seniai planavau ir šįkart, matyt, geriausias laikas pradėt. Kaip senas ciurichietis nuo šiol mėginsiu raportuot ne tik apie federalinius, bet ir kantono ir miesto referendumus. Jie vyksta kartu su federaliniais – ir, kaip senkai sakau, praktiniu aspektu dažnai būna ne tik kad ne mažiau įdomūs smalsiam užsienio stebėtojui nei federaliniai, bet ir ypatingai aktualūs kasdieniam šveicarų gyvenimui.

Startuoju reto reto kalibro sekmadieniu. Dvylika referendumų yra daug ir šveicarui. Taigi, kas čia polit-fronte virė 2016-ųjų birželio 5-ąją:

Ciuricho miestas: nuo Kongresų rūmų iki energetikos

Miestų, kaip ir apskritai lokalių polit-bendruomenių lygiu švecarai itin dažnai renkas balsuot dėl didesnių statybų, infrastruktūros projektų. Logika čia paprasta: leidžiami bendruomenės pinigai, tad natūralu, kad juos savo mokesčiais sunešusieji norės turėt lemiamą žodį. Dėl šios priežasties bendruomenių konstitutcijose numatyta, kad peržengus tam tikrą biudžeto kartelę vietinis referendumas privalomas. Ciuricho mieste ta kartelė – 20 milijonų Šveicarijos frankų finansinių įsipareigojimų visam projektui arba 1 milijonas frankų grįžtančių išlaidų per metus.

Ciurichiečiai šįkart balsavo net šešiuose miesto referendumuose. Net šveicarų miestui tai – gan daug. Didelio laikraščo formato aiškinamasis raštas-“Referendumo laikraštis”, dalykiškai su istoriniais ekskursais, skaičiais, nuotraukom pristatantis referendumams pateikiamus projektus bei jų priešininkų pozicijas šįkart užemė 20 puslapių.

Kongresų rūmų modernizacija. Pirmasis miesto referendumas Ciuriche šįkart yra gera, kad ir itin sudėtinga tipiško šveicariško-miestietiško referendumo iliustracija. Miestiečių klausta, ar jie pritaria brangiam, daugiau nei 200 miljonų frankų kainuosiančiam Ciuricho Kongresų ir koncertų rūmų daliniam perstatymui, renovacijai, tarpiniam sprendimui ir ateities finansavimui. Konkrečiau refendumo klausimas, gal tiksliau – jų paketas, atrodė taip:

    • Rūmų renovacija ir perstatymas – 165 mln. frankų, laikinas sprendimas Koncertų rūmams – maks. 1,65 mln. frankų, šiandien rūmus eksploatuojančios organizacijos atleidimas nuo finansinių įsipareigojimų – 72,8 mln. frankų, suminės išlaidos: 239,45 mln. frankų;
    • Žemės sklypo perleidimo patvirtinimas;
    • Kasmetinis maks. 2,9 mln. frankų įnašas Kongresų rūmų fondui (“Kongresshaus-Stiftung”); ir
    • Kasmetinio įnašo Koncertų rūmų (“Tonhalle-Gesellschaft”) draugijai 2,5 mln. frankų suma.

Miesto vyriausybė ir taryba didžiule dauguma rekomendavo projektui pritart. Projektui prieštaravo Ciuriche itin stipri didžiausią populiarimą turinčios Šveicarijos partijos konservatorių-SVP frakcija. Kritiška SVP pozicija pateikta balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte. Rezultatas: 74,8% “Taip”; projektui pritarta.

Šįkart pirmą kartą įdomumo dėlei pristatysiu ir kitą mums neįprastą šveicariška tradiciją: gerų dienrasčių redakcijų atviras rekomendacijas kaip balsuot. Pristatymas tik iliustracijai, tad apsiribosiu pasaulinio garso, legendiniu, liberaliu, nuo 1780 m. einančiu Ciuricho dienraščiu “Neue Zürcher Zeitung” (NZZ). NZZ redakcija praeito savaitgalio šeštadieniniam numerį skelbė ne tik visų pagrindinių partijų, bet ir savo rekomendacijas miesto ir kantono balsavimams. Šiam projektui redakcija siūlė sakyt “Taip.”

Antrojo referendumo klausimas glaudžiai susijęs su pirmuoju: juo miestiečių klausta, ar šie pritaria viešo Kongresų rūmų fondo steigimui ir šiam tikslui reikalingo Ciuricho bendruomenės statuto pakeitimui. Viešasis fondas skirtas pakeisti iki šiol sunkiai besivertusiam privačiam fondui ir fondo organzacijoje bei sprendimų priėmime atspindėti didelį miesto finansinį angažuotumą šiam fronte. Tiek miesto vyriausybė, tiek taryba rekomendavo idėjai pritart. NZZ redakcija siūlė balsuot “Taip.” Rezultatas: 76% “Taip”, projektui pritarta.

Trečiasis miesto referendumas – senjorų globos namai Bombach, viename iš gražiausių miesto rajonų. Referendumo tema ir “sukelėjas” (“triggeris”) miestui ir miestiečiams įprastas: tikslinio 23,575 mln. frankų suteikimas naujo pastato statyboms. Pritartumėt ar ne? Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo projektui pritart (Taryba – 118:0 dauguma). NZZ redakcija siūlė balsuot “Taip.” Rezultatas: 92,7% “Taip”, projektui pritarta.

Žinant bendrą šveicarų ir ypatingą ciurichiečių polinkį į aplinkosaugos klausimus, ketvirtojo referendumo klausimas neturėtų stebint: Ciuricho miesto išėjimas iš atominės energetikos ir su tuo susijusiu bendruomenės statuto pakeitimas. Pritartumėt? Šiek tiek konteksto: energija decentralistinėje Šveicarijos struktūroje miestai apsirūpina patys. Atvykęs į miestą iš miesto energetikos įmonės sulauki laiško – bent jau mane, prie tokių dalykų nepratusio, gerokai nustebinusio -, klausiančio, energijos iš kokio šaltinio pageidautum. Be abejo, pateikiant informaciją apie skirtingas skirtingų šaltinių produkcijos kainas (saulė, vėjai, vanduo, kas tik nori …). Referendumo klausimu miesto administracija siekia susikurt teisinį pagrindą gerai progai atsiradus parduoti savo didelius akcijų paketus (beje, prieš daug metų irgi referendumais įgytus) Šveicarijos atominėse elektrinėse. Tiek miesto vyriausybė, tiek taryba rekomendavo iniciatyvai pritart. Iniciatyvai prieštaravo konservatorių-SVP, liberalų-FDP ir krikdemų-CVP frakcijos, kurių bendra kritiška pozicija pateikta ir balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 70,4% “Taip”, projektui pritarta.

Penktasis referendumas: dalinis 1989-ųjų kovo 5-osios bendruomenės nutarimo “Dėl racionlaus energijos naudojimo” panaikinimas. Šis pakeitimas reikalingas, nes nuo to laiko kantonas ir federacija nutarime reguliuotus klausimus yra adresavę savo teisės aktuose, o miestas savo kompentencijos srityse juos siekia sureguliuoti nauju nutarimu, kuris yra šeštojo referendumo objektas. Klausimas techninins, sprendimas formalus, bet visgi su svarbiom pasekmėm. Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo siūlymui pritart. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Taip.” Rezultatas: 84,2% “Taip”, projektui pritarta.

Šeštojo referendumo tema – naujas savivaldos nutarimas dėl bendraekonominių Ciuricho miesto Energijos tinklo (“ewz”) paslaugų 2000 vatų bendruomenės tikslo konktekste. Nutarimas numato ir reguliuoja “ewz” atsakomybė už ankstesniu referendumu priimto 2000 vatų bendruomenės tikslo įgyvendinimą. 47 Bendruomenės tarybos nariai pareikalavimo referendumo. Miesto vyriausybė ir taryba rekomendavo naujam nutarimui pritart. Iniciatyvai prieštaravusiųjų konservatorių-SVP, liberalų-FDP ir krikdemų-CVP referendumo komitetas, kurio bendra kritiška pozicija pateikta ir balsuotojams miesto vyriausybės pristatytame aiškinamajame rašte, ragino balsuoti “Ne”. NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: 74,0% “Taip”; projektui pritarta.

Rinkėjų aktyvumas mieste šįkart svyravo tarp 45-47%.

Ciuricho kantonas: “Neteisininkai kaip teisėjai?”

Palyginti su miestu, Ciuricho kantono piliečiai jau polit-atostogose. Mat referendumas kantono lygiu šįkart tik vienas, kad ir kokiu įdomiu (net ir valstybiškai-filosofiškai) klausimu. Kantono piliečių referendume klausta, ar jie pritartų Teismų ir kitų institucijų organizacijos civilinio ir baudžiamojo proceso srity įstatymo pakeitimui, pagal kurį pirmos instancijos teisėjomis ir teisėjais nebegalėtų būti renkami neteisininkai.

Truputis konteksto: Ciuricho kantono pirmos instancijos teismų teisėjos ir teisėjai nuo seno yra renkami tiesioginiuose kantono piliečių rinkimuose. Savo kasdieniam darbe šie teisėjai nagrinėja civilines ir baudžiamasias bylas. Iki šiol Ciuricho kantono įstatymai nereikalavo, kad teisėjų rinkimuose dalyvaujantys kandidatai turėtų teisinį išsilavinimą. Iš 135 pirmos instancijos teisėjų Ciuricho kantone 18 šiandien neturi teisinio išsilavinimo. Naujas įstatymas siūlo šią ilgametę praktiką ir tradiciją keist ir iš kandidatų į teisėjus reikalauti baigtų teisės studijų.

Kantono vyriausybė ir taryba rekomenduoja šiai iniciatyvai pritart. Kantono piliečiams kartu su balsavimo biuleteniais pristatyto referendumo aiškinamojo rašto-“Referendumo laikraščio” apimtis – septyni A4 formato lapai. NZZ redakcija rekomendavo referendume sakyt “Taip.”

Vienas iš aiškinamojo rašto puslapių skirtas pakeitimo idėjai nepritariančiai Kantono tarybos mažumos pozicijai (tarp jų ir konservatoriai-SVP). Šioje itin akcentuota, kad partijos kandidatus į teisėjus skiria itin atsakingai, o apribojus teisėju profesiją nebeprileidžiant prie jos ne teisininkų bus prarastas itin vertingas “artumas prie tautos”. To pasekoje teismų sprendimai taps vis labiau techniški-teisininkiški, mažiau suprantami ir mažiau akceptuojami. Taip pat priminti, kad kantono konstitucija teisėjus-neteisininkus leidžia, o kantono rinkėjai paskutiniuose teisėjų rinkimuose parodė, kad šie neretai mieliau renka neteisininkus nei teisininkus. Rezultatas: “Taip” referendumo idėjai tarė 65,64% kantono piliečių; projektas priimtas. Rinkėjų aktyvumas: 44,71%.

Šveicarijos Konfederacija: basic income, keliai, pabėgeliai etc.

Ir konfederacijos lygiu polit-vasara šiemet prasideda rimtai: net penkti referendumai. Klausimų spektras – nuo filosofiškai pažangiausiose Vakarų šalyse vis labiau diskutuojamų temų kaip vadinamosios “Elementarios pajamos” (vok. “Grundeinkommen”, angl. “basic income”) iki šalies greitkelių ar pabėgelių priėmimo infstruktūros finansavimo. Balsuotojams vyriausybės prieš referendumus pristatomo aiškinamojo rašto-“Referendumų knygelės“ apimtis šįkart – arti šimto puslapių. Penki refendumai federaliniu mastu yra daug ir šveicarams. Bet prieš gerą dešimetį – vieną iš 2003-ųjų metų ketvirčių – šveicarams vienu ypu jau yra tekę balsuot ir dėl 9 federalinių referendumų, tad raumenys jau patreniruoti – niekuo per daug nenustebinsi. Kaip ir kantono ir miesto lygiu, šįkart pateiksiu ir NZZ redakcijos rekomendacijas balsavimams, kurios buvo spausdinamos šio savaitgalio numery. Kylam:

Tautos inciatyva “Pro Service public”. Inciatyva reikalavo, kad tiek pati konfederacija, tiek jos įmonės elementaraus šalies aprūpinimo viešomis paslaugomis (paštas, geležinkeliai, komunikacija etc.) nesiektų pelno, o šioje srityje besidarbuojančių įmonių vadovų algos nebūtų aukštesnės nei federalinės administracijos tarnautojų algos. Inciatorius (o tai –  didžiausi šveicarų vartotojų teisių gynime besispecializuojantys žurnalai) itin piktino mažėjantis pašto skyrių kiekis, prastėjanti padėtis viešo transporto srity, tuo pačiu dideli ir didėjantys pelnai bei “plėšikiškas mentalitetas” šių įmonių aukščiausiose vadovybėse. Šiek tiek konteksto: Šveicarijos fed-geležinkeliai “SBB” 2009-2014 metais vidutiniškai gaudavo 333 mln. frankų metinį pelną, federalinė telekomunikacijų įmonoė “Swisscom” per 2010-2014 uždirbo arti 8 mlrd. frankų pelno. “Swisscom” vadovas uždirba arti 2 mln. frankų į metus; o kad valstybei priklausančių įmonių vadovai uždirba daugiau nei didele laikoma 475 tūkst. frankų į metus algą gaunantis federalinis ministras – nieko per daug nestebina. Inciatyvos priešininkai akcentavo, kad Šveicarija pasižymi ir net pasaulyje garsėja itin aukštos kokybės “service public” (tai – frankofoniškos kilmės terminas viešojo sektoriaus paslaugoms apibūdinti), “service public“ yra Šveicarijos identiteto dalis, o inciatoriai – kad ir gerų tikslų siekdami – į šią sritį įneš blogų pasikeitimų. Sakyta, kad šia prasme iniciatyvos pavadinimas yra apgaulingas. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo inciatyvą atmest. Ir NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Ne.” Rezultatas: “Taip” referendume inciatyvai pasakė 32,4% šveicarų, t.y. inciatyva buvo atmesta.

Tautos inciatyva “Už besąlygines elementarias pajamas”. Šio referendumo inciatoriai siūlė, kad konfederacija įvestų vadinamasias besąlygines elementarias pajamas. Šios pajamos turėtų užtikrinti orų žmogaus pragyvenimą ir galimybę dalyvauti viešame gyvenime nepriklausomai nuo jo darbinės veiklos. Atrodo, šįkart tai buvo inciatyva, katra Šveicarija spėjo išgarsėti kone visam pasauly. Štai kaimyninėj Vokietijoj Twittery ji netgi tapo top 5 diskusijas dominuojančia tema. Taip pat ir šių eilučių autoriui yra tekę atsidurt prieš gero Ciuricho knygyno miesto centre vitriną, kurioje – vien “Basic income” tematikos literatūra. Žodžiu, tema ant 4-osios industrinės revoliucijos slenksčio stovinčias modernias visuomenes domina, ir domina rimtai. Iniciatoriai siekė pakeisti kertinį Šveicarijos visuomenės funkcionavimo principą, pagal kurį žmonės pragyvenimui užsidirba patys, o to padaryt negalintiems ir bėdoje atsidūrusiems visuomenė padeda kryptingomis priemonėmis kaip dienpinigiai bedarbiams, neįgaliųjų rentos arba socialinė pagalba. Nors pati siūlyta nauja federalinės konstitucijos norma abstrakti, bet savo publikacijose inciatoriai kaip diskusijos pagrindą yra siūlę tokias sumas: 2500 frankų/mėn. suaugusiems, 750 – vaikams. Federalinė vyriausybė sveikino inciatorius paskatinus vertingą konceptualią diskusiją apie darbo ateitį, visgi ragino inciatyvą atmest, nes ji yra “rizikingas eksperimentas”. Tuo pačiu ji pažymėjo, kad inciatyvą įgyvendinus vis tiek bus reikalinga socialinės paramos inciatyva, nes darbo neturintiems ar bėdoj atsidūrusiems reikalinga bendra lydinti pagalba ir patarimai. Parlamentas taip pat ragino balsuoti “Ne.” NZZ redakcijos rekomendacija: balsuot “Ne.” Rezultatas: “Taip” inciatyvai pasakė 23,1% šveicarų, inciatyva atmesta. Į pralaimėjimą inciatoriai Šveicarijos TV etery reagavo ramiai: sakė, balsų gavop daugiau nei tikėtasi (tikėtasi 15% palaikymo, gauta virš 20%), o turint galvoj, kad konceptualiems pasikeitimams šveicarams visad prireikdavo ne vieno referendumo, jie išlieka nusiteikę pozityviai: “Demokratija yra maratonas.” Prieš startuojant skeptikai jiems sakė: “Nesurinksit net  reikiamo kiekio parašų”. Įdomi detalė finišui: iš didesnių partijų balsuoti “Taip” rekomendavo tik Žalieji. Tarp ryškiausių asmenybių iniciatorių tarpe buvo į pensiją išėjęs top federalinės administracijos pareigūnas p. Oswaldas Sigg’as, po referendumo darkart akcentavęs, kad besąlyginės elementarios pajamos, jo galva, yra ateities socialinė sistema, o šiai Šveicarijoje įvest kadais prireikė 3 tautos iniciatyvų, 2 referendumų ir apie 60 metų. Žurnalisto 1 Šveicarijos radijo etery po referendumo užklaustas, kaip jo idėja dera su realybe, p. Sigg’as atsakė intelektualiai provokuojančia garsaus vokiečių mąstytojo citata: “Realybė tėra konkreti utopija.“

Tautos inciatyva “Už sąžiningą susiekimo finansavimą”. Didėjant kamščiams transporto temos vis dažniau tampa politikos objektu. Tai, be abejo, sveika. Šio referendumo inciatoriai reikalavo, kad visos pajamos iš degalų mokesčių būtų skiriamos investicijoms į gatvių transporto infrastruktūrą. Tai nėra Šveicarijai įprastas biudžeto pajamų skirstymo principas. Iniciatyva pagarsėjo ir “Melžiamos karvės” vardu; suprask: automobilininkai yra “melžiami”, skriaudžiami likusiųjų. Iki šiol gatvių infstrastruktūrai buvo skiriama pusė šių pajamų. Vyriausybė referendumo inciatorių pasiūlymui priešinosi, nes jo pasekoje tos įplaukos dingtų iš kitų federalinių programų biudetų (žemės ūkio, švietimo, kariuomenės, viešojo transporto) ir siūlė temą adresuoti ir kamščių problemą spręsti konceptualesnėmis priemonėmis. Matyt, ir šios inciatyvos pavadinimą galim vadint kiek apgaulingu. Kaip TV etery pasakė vienas liberalų parlamentarų: savo srities finansavimo problemą inciatoriai siekė gan primityviu metodu, maždaug: “Mūsų srities biudžete finansų trūksta, imkim paimkim tą trūkstamą sumą iš kitų.” Ne tik vyriausybė, bet ir parlamentas rekomendavo balsuoti “Ne.” NZZ redakcijos rekomendacija: irgi “Ne.” Rezultatas: “Taip” inciatorių idėjai tarė 29,2% šveicarų, iniciatyva atmesta.

Reprodukcinės medicinos įstatymo pakeitimas. Įstatymo pakeitimu siekta įtvirtinti preimplatacinės diagnostikos (“PID”) galimybę: numatytų griežtų sąlygų rėmuose leisti genetinius dirbtinio apvaisinimo būdu atsiradusių embrionų tyrimus. Tiek vyriausybė, tiek parlamentas rekomendavo pakeitimui pritart. Taip pat ir NZZ redakcija rekomendavo balsuot “Taip.” Taip pakeitimui referendume pasakė 62,4% šveicarų ir 21,5 kantono; pakeitimas priimtas.

Pabėgelių įstatymo pakeitimas. Pakeitimas siekia spręsti ilgai trunkančių pabėgelių priėmimo procesų problemą. Projektui vyriausybė ir parlamentas siekė iš esmės atnaujinti esamą pabėgelių priėmimo sistemą papildant ją pagreitintais procesais, tuo pačiu imantis priemonių užtikrinti šių procesų sąžiningumą. Prieš šią įstatymo reviziją buvo sušauktas referendumas. Vyriausybė ir parlamentas rekomendavo pakeitimui pritart. Referendume sakyt “Taip“ rekomendavo ir NZZ redakcija. Žinant, kokia aktuali su pabėgeliais susijusių klausimų diskusija ir visoje Europoje, tokia pikantiška detalė: pabėgelių priėmimo procesų pagreitinimo ir efektyvesnės pabėgelių sistemos  nuolat ir garsiausiai reikalaujantys konservatoriai-SVP buvo vienintelė partija, prieštaravusi būtent tai užtikrinti siekusiems pakeitimams. “Taip” pakeitimui tarė 66,8% piliečių ir 23 kantonai; pakeitimas priimtas.

Dalyvavimas federaliniuose referendumuose šįkart siekė apie 45%. 

Daug šveicarų savo balsus atiduoda paštu ir gerokai iki oficialios referendumo datos, sekmadienį nespėjusiems prabalsuot iki tol paliekamos vos kelios valandos ryte. Nuo pietų skaičiuojami balsai. Siurprizų šįkart nebuvo – balsuodamos šveicarės ir šveicarai visais lygiais sau gan įprastai sekė savo vyriausybių ir parlamentarų rekomendacijomis.

Nuo finansų iki finansų: keturi referendumai šveicariškam žiemos polit-sezono uždarymui

Žiemos politinį sezoną šveicarai šiemet užbaigė vasario 28-ąją. Keturios sudėtingos, karšos temos pateikiamos referendumams federaliniu mastu žiūrint iš užsienių galėtų atrodyt daugoka net ir dešimtmečiui. Čia, Alpėse, tai kone įprasta ketvirtinio politiškumo dozė:

    • Tautos iniciatyva “Už santuoką ir šeimą – prieš vedybų bausmę” (49.2% “Taip” = atmesta)
    • Tautos iniciatyva prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies įgyvendinimui (Įgyvendinimo inciatyva) (41.1% “Taip” = atmesta)
    • Tautos inciaciatyva “‘Ne’ spekuliacijai maisto produktais” (40.1% “Taip” = atmesta)
    • Federalinio įstatymo dėl susisiekimo gatvėmis Alpių regione pakeitimas (Gotthardo gatvių tunelio sanavimas) (57.0% “Taip” = priimta)

Balsuodama visais keturiais klausimais tauta sekė parlamento ir vyriausybės tradiciškai prieš referendumą pateikiamomis rekomendacijomos.

Nors sau tradiciškai šveicarai referendumų iniciatorių idėjoms itin stropiai sakė “Ne”, visgi visos iniciatyvos sukelė vertingų, gilių, be galo įdomių diskusijų ir debatų bangą.

Tautos iniciatyva “Už santuoką ir šeimą – prieš vedybų bausmę”

Progresinė Šveicarijos mokesčių sistema seniai garsėja ypatumu, katrą vietiniai mėgsta vadint “vedybų bausme.” Ką tai reiškia? Ogi tik tiek, kad šeimos ūkio pajamos po vedybų pradedamos skaičiuot kaip bendros mokesčių progresijos prasme. Natūralu, kad jei poroje abu dirba – “apmokestinamas vienetas” po vedybų didėja. Tai reiškia aukštesnį mokesčių tarifą, ir – taip – faktinę baudą už vedybas (lyginant su poromis, kurios gyvena nesusituokusios).

Referendimo inciatoriai reikalavo, kad santuoka pagaliau nustotų būt diskriminuojama lyginant su kitom bendro gyvenimo formom, ypač mokesčių ir socialinio draudimo srityse. Pradžioj nepakankamo dėmesio susilaukęs, bet galų gale greičiausiai jos (ne)sėkmę nulemęs aspektas: santuoka iniciatyvos prasme siūlyta laikyt vyro ir moters gyvenimo bendruomenę, kuri mokestine prasme prasme būtų traktuojama kaip ekonominė sąjunga. Daugimai šveicarų toks siaurinantis dinamiškojo šeimos instituto suvokimas matant dabartinius trendus pasirodė nepriimtinas. 

Tautos iniciatyva prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies įgyvendinimui (“Įgyvendinimo inciatyva“)

Užsieniečių tema kaitina Šveicarų demokratijos padanges dešimtmečius, o nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimo klausimas – turbūt bent jau gerą dešimtmetį.

Iniciatyva reikalavo, kad šveicarai darkart prabalsuotu prasikaltusių užsieniečių išsiuntimo iš šalies klausimu. “Darkart”, nes šiuo klausimu tos pačios jėgos jau buvo surengusios sėkmingą referendumą, tačiau nelaukdamos kol jų idėjos bus įgyvendintos priimant jau parlamento parengtą ir reaguojant į iniciatyvą sugriežtintą įstatymą kone iškart pradėjo rinkt parašus, kaip toji sėkmės sulaukusi iniciatyva turėtų būt įgyvendinta.

Statistiškai žinoma, kad  tarp Šveicarijos gyventojų virš 20% yra užsieniečiai. Ką, be poros kitų aspektų, turbūt nepakankamai ‘įskaičiavo’ užsieniečių tematikoj ‘besispecializuojantys’ ir kone karaliaujantys referendumo iniciatoriai, tai kad iniciatyvos prasme užsieniečiais būtų laikomi galybės Šveicarijoj gimusių, bet jos pilietybės neturinčių žmonių, vadinamųjų “Secondos.” Būtent pavyzdžiai, kaip į kitas šalis iniciatyvos priėmimo atveju būtų išsiunčiami prasikaltę, bet tose šalyse niekad nebuvę Secondos ypatingai kaitino publikos vaizduotę debatuose apie iniciatyvos nežmogiškumą.

Referendumas buvo ypatingas ir tuo, kad iš apačios (bottom-up) jėgas suvienijusi atvira, progresyvi visuomenės dalis, vedama liberalios, neseniai įsisteigusios jaunimo organizacijos “Operation Libero” vos 25-metės, charizmatiškosios lyderės “nepolitikės” Flavijos Kleiner ir šveicarų žurnalizmo grando kone šimtamečio Peterio Studerio, įveikė milijoninę didžiausios šveicarų partijos konservatorių SVP referendumų mašiną ir bendrai plintantį negatyvų nusistatymą prieš imigrantus. Po šio stebuklo p. Kleiner tapo savotiška politine superžvaigžde. Norėdamos ją prisitraukt į savo gretas kaunas kone visos partijos, įi gi prie nei vienos jungtis nesiruošia. Šiaip ar taip: nelygią kovą mergina laimėjo iš savo bendrabučio kambario. Aušta nauja politikavimo era? 

Tautos inciatyva “‘Ne’ spekuliacijai maisto produktais”

Šios iniciatyvos rengėjai siekė Šveicarijoje uždraust spekuliacinius finansinius sandorius, susijusius su agrariniais ir maisto produktais. Taip pat siekta pavesti Šveicarijos konfederacijos vadovybei angažuotis tarptautiniu mastu kovos prieš tokius sandoriu fronte. Kad šveicarai jaučias pajėgūs rinktis referenduman ir viešai diskutuot net tokius sudėtingus klausimus kaip derivatyvų regulavimas ir globalių finansų rinkų funkcionavimo subtilybės … – ar ant svieto rastume bent vieną rimtą analitiką, katro vien šis faktas savaime nuoširdžiai nestebintų? Welcome to Switzerland, the land of

Federalinio įstatymo dėl susisiekimo gatvėmis Alpių regione pakeitimas (Gotthardo gatvių tunelio sanavimas)

Artėjant garsiojo Gotthardo tunelio remonto darbams, Konfederacija priėmė įstatymą, leidžiantį statyti antrą tunelio pravažiavimą, kuris leistų remonto metu uždaryti pirmąjį tunelį. Šis vyriausybės siūlomas sprendimas liestų naudotis Gotthardo tuneliu tuo metu, kaip dabartinis pravažiavimas būtų remontuojamas. Siekiant užtikrinti, kad dėl antro tunelio nepadidėtų eismas per Alpes, įstatymę įtvirtinta, kad po remonto atidarius abu tunelius eismas jais vyktų tik viena juosta.

Dr. T.Žukas: institucijų decentralizavimas paskatintų kitų sferų vystymąsi (eterio citata)

Šiandien pietų etery – viena įdomiausių temų giliems debatams. 

@Aurimas Perednis/Žinių radijas, “Dienos klausimas“: 
/ „Decentralizavimo efektyvumo prasme mąstant, tai čia yra atskira diskusija. Per efektyvumo kriterijų mes galime pradėti klausti, ar demokratija nėra per brangu ir ne taip efektyvu, kaip diktatūra, kur vienas žmogus sėdėtų ir priimtų sprendimus. Betgi efektyvumas šia prasme nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį mes tvarkome savo valstybę. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Aukščiausiasis teismas ir Konstitucinis teismas irgi 700 km nuo Berlyno. <…> Aišku, yra patogu, kai žmonės kartu, viename pastate ar viename mieste. Bet iš kitos pusės, kiek ilgoje perspektyvoje pačiai valstybei yra naudinga, kad viskas koncentruota viename taške, o visos apylinkės apmirusios“, – kalbėjo T. Žukas. / 

Įrašas nuo 53:50 min.

Eterio citata: http://m.ziniuradijas.lt/#/entries/53518

2015 referendumų vasara Šveicarijoje: nuo preimplantacinės diagnostikos iki nacionalinės TV

Smarkiai vėluoju su reportažu iš politiškai karštos 2015-ųjų vasaros Šveicarijoje – birželio 14-osios referendumų – tad šįkart detalėmis nelepinsiu. Keturi referendumo klausimai ketvirčiui federaliniu mastu nėra neįprasta, bet visgi kiekis rimtas. Esmė trumpai:

1- Privalomas referendumas: Reprodukcinė medicina ir genų technologijos žmogaus medicinos srity (preimplantacinė diagnostika) – 61.9% “Taip.” Referendumu siekta patvirtinti sprendimą dėl federalinės konstitucijos pakeitimo. Naujas konstitucijos straipsnis suteiks galimybę tam tikroms poroms sėkmingai atlikti preimplantacinę diagnostiką (genetinius embrionų tyrimus prieš jais apvaisinant moterį). Referendume tardama “Taip“ tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento (didžiule dauguma) išsakyta rekomendacija.

2- Tautos “Stipendijų iniciatyva”: 27.5% “Taip.” Iniciatyva siekta federacijos mastu suvienodinti stipendijų dydį profesinio mokslo ir universitetinio išsilavinimo srityse. Iki šiol ši sfera reguliuojama kantonų ir sudaro svarbų kantonų suvereniteto elementą federalistinėj, decentralistinėj Šveicarijos santvarkoj. Suvienodinimo tikslas – užtikrint visiems vienodą minimalų pragyvenimo standartą. Nepritardama iniciatyvai tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

3- Tautos iniciatyva dėl turtuolių palikimų apmokestinimo (Paveldėjimo apmokestinimo reforma): 29.0% “Taip.” Iniciatyva siekta įvesti federalinį 20% paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, taikomą nuo 2 milijonų frankų sumos. Iki šiol ši sritis reguliuojama kantonų ir yra svarbus federalistinio Šveicarijos valstybės santvarkos modelio bei kantonų suvereniteto sampratos elementas.  Gautas biudžeto pajamas planuota paskirstyt pagal formulę “2/3 – senatvės pensijų fondui, 1/3 – kantonams.” Atmesdama iniciatyvą tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

4- Fakultatyvus referendumas: Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimas (Radijos ir TV rinkliava) – 50.1% “Taip.” Įstatymo pakeitimu siekta įvesti naują rinkliavos už Nacionalinį Radiją ir TV sistemą. Dabartinė sistema, kurioje rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas priklausė nuo faktinės galimybės priimti TV ar radijo signalą, turėtų būtų pakeista sistema, kurioje kiek sumažinto dydžio rinkliavą mokėtų visi, nepriklausomai nuo faktinės galimybės žiūrėti TV ar klausytis radijo. Pritardama (kad ir absoliučiai minimalia persvara) įstatymo pakeitimui tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

Rinkėjų aktyvumas šįkart buvo tarp 43-44%.

Tradicinė rinkėjams išsiunčiama “Referendumų knygelė”, pristatanti visų keturių referendumo klausimų detales bei federalinės vyriausybės bei parlamento rekomedacijas kaip balsuot, šįkart sudarė virš 60 puslapių teksto. Rimtas polit-skaitinys startuojant į šveicarišką vasarą.

10. 1291

Legendos sako, kad šian prieš daug metų (1291) gimė Šveicarija.

Iš laisvų miškuotų ežerinių kalnų kantonų piliečių viens kitam duotos priesaikos. Priesaikos tokios paprastos – gint viens kitą užpuolimo atveju. Su šveicariškai praktišku diskleimeriu: savo sąskaita (šveicarams finansai nuo seno – key tema; daug referendumų ir šiandien triggerina būtent jie).

Šian mažai kas besusimąsto, bet vokiškas Šveicarijos pavadinimas ša prasme yra unikalus – “Schweizerische Eidgenossenschaft.“ Verčiant jis dingsta (todėl verta mokytis kalbų). O reiškia štai ką: “Eid“ – priesaika, “Genossenschaft“ – kooperatyvas. Valstybė kaip priesaika susietųjų kooperatyvas. Rimtai skamba, sutikit.

Ta proga – (kartu su manim) skaitykit ir mėgaukitės: http://www.admin.ch/org/polit/00056/

Na, o mūsų europietiškai konfederacijai – jungdamasis prie kitų ir naudodamasis proga – linkiu daugiau šveicarizacijos!