Referendumai Šveicarijoje kas ketvirtį, tad išvykęs kiek ilgesnių atostogų gali kokią seriją ir praleist. Ant nosies lipant lapkričio pabaigai su saviške referendumų rinktine, vis dar vėluoju su raportu už 2014 m. rugsėjį.
Rugsėjo 28 d. federaliniuose referendumuose virė dvi tautos iniciatyvos ir dvi temos; abi praktinės ir abi – kone tradiciškai šveicariškai – apie pinigus:
1. Tautos iniciatyva “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!”
2. Tautos iniciatyva “Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą.”
2014 m. rugsėjį įvykusių referendumų rezultatai atrodė taip:
1. “Ne” – 71,5%; “Taip” – 28,5%. Rinkėjų aktyvumas: 45,9%.
2. “Ne” – 71,%; “Taip” – 28,5%. Rinkėjų aktyvumas: 45,9%.
Sako, šveicarai itin gabūs sakyt “Ne”. Rugsėjį gavom eilinį šios teorijos patvirtinimą.
Kaip įprasta, remdamasis Referendumų knygelės informacija pateiksiu šiek tiek daugiau detalių apie diskusijų turinį. Referendumų knygelė yra savotiškas oficialus aktualių tautos iniciatyvų komentaras, kurį kiekvienas balsuotojas prieš referendumą gauna paštu. Šįkart jos apimtis tebuvo 23 puslapiai; mat referendumai šįkart – tik dveji.
I. Restoranai ir mokesčiai: “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!”
Šveicarija garsėja savo progresyviu požiūriu į kasdienio vartojimo produktų apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM’u). PVM’as kasdienio vartojimo produktams (o jų sąrašas vertas dėmesio ir įdomus, nes šalia tokių dalykų kaip maistas, vanduo ar vaistai į jš įeina ir tokie dalykai kaip laikrasčiai, knygos, TV ir radijo abonementai) čia tesudaro 2,5%. Tokiu tarifu apmokestinamas ir take-away maisto produktų sektorius. Restoranų teikiamos paslaugos gi apmokestinamos reguliariu 8% PVM tarifu.
Referendumo iniciatyva “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!” reikalavo, kad restoranai būtų pradėti apmokestinti tokiu pat PVM tarifu kaip ir kitas maisto produktų pardavimas parduotuvėse, turguose ar gatvių kioskuose. Anot iniciatyvos autorių, panaikinus šiuos apmokestinimo skirtumus būtų pasiekta, kad restoranai būtų traktuojami taip pat kaip take-away maisto paslaugų sektorius. Pabrėžiama, kad restoranuose parduodamas alkoholis ir tabakas ir toliau būtų amokestininami reguliariu 8% PVM tarifu.
Referendumui pateiktas klausimas skambėjo taip:
“Ar Jūs norėtumėte priimti tautos iniciatyvą ‘Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!’?”
Po šiuo klausimu Referendumu knygelėj pateikiama tokia informacija:
“Tiek palamentas, tiek vyriausybė rekomenduoja iniciatyvą atmesti. Pirmieji parlamento rūmai iniciatyvą ametė 99:82 balsų dauguma; antrieji – 22:13 (7 nariams susilaikius).”
Referendumų knygelėje prabrėžiama, kad iniciatyva leistųsi įgyvendinama praktikoj tik mažinant bendrą apmokestinimo lygį. Tai reikštų arti milijardo frankų mokestinių pajamų praradimą. Kaip alternatyva dabartinei sistemai įsivaizduojamas PVM tarifo kėlimas kasdienėms prekėms ir jo nuleidimas restoranams – tokiu atveju kompromisinis naujas PVM tarifas abiems sektoriams siektų 3,8%. Ši priemonė (PVM tarifo mažinimas restoranams ir jo kėlimas kasdienėm prekėm) reikštų, kad ypatingai paliesta būtų mažiausiai uždirbantieji ir vidurinė klasė. “Todėl vyriausybė ir parlamentas iniciatyvą atmeta.”
Aptariant iniciatyvos detales Referendumų knygelėj nurodoma, kad iniciatoriai eksplicitiškai nenurodo, kaip jų siekiama lygybė turėtų būt pasiekta. Nors teoriškai būtų įmanoma pakelti take-away PVM tarifą iki 8% – šitokia priemonė gerokai pakeltų produktų kainas. Tai vėlgi ypač paliestų ekonomiškai silpniausius. Tad vienintelis realus šios tautos iniciatyvos įgyvendinimo būdas būtų PVM tarifo mažinimas restoranamas. Kam iš to pamažinimo atsiradusi nauda nusėstų į kišenę – svečiams, darbuojams ar savininkas – tai yra atviras klausimas.
“Jei restoranų verslas mokesčių sumažinimo sąlygotą naudą visa apimtim perduotų svečiams – vidutinio namų ūkio išlaidos per metus sumažėtų 195 frankais,” – dėstoma Referendumų knygelėj. Tačiau priklausomai nuo namų ūkio rūšies ir pajamų šis skaičius realybėj smarkiai svyruotų. “Atitinkamai, namų ūkiai su aukštom pajamom iš tokios mokesčių pakeitimo pasipelnytų gerokai labiau nei namų ūkiai su mažomis pajamomis.”
Restoranų apmokestinimas mažesniu PVM tarifu reikštų 750 milijonais frankų per metus sumažėjusias biudžeto pajamas. Senatvės draudimo fondas prarastų 75 milijonus frankų per metus, invalidumo draudimas – apie 40 milijonus frankų per metus. Čia dera primint, kad šių draudimų biudžetuose atsiradusioms “skylėms” kamšyt šveicarai iki 2017 m. yra laikinai pasikėlę bendrą PVM’o tarifą (daug kam užsieniuose iki šiol sunku tuo patikėt, bet šį sprendimą šveicarai yra priėmę ne bet kaip, o referendumu).
Tad vienintelis rimtas iniciatyvos įgyvendinimo variantas yra redukuoto PVM tarifo kėlimas nuo šiandieninių 2,5% iki 3,8%. “Įmonių tai administraciškai per daug neapkrautų ir toks pakeitimas būtų įmanomas nekeičiant federalinės Konstitucijos.” Čia vėlgi įdomu pastebėt, kad maksimalūs federalinių mokesčių tarifai Šveicarijoj yra įrašyti ne bet kur, o pačioj federalinėj Konstitucijoj (be abejo, irgi referendumu priimtoj).Turint galvoje, kad iniciatyvą priėmus toks reduktuoto PVM tarifo kėlimas būtų vienintelis jos įgyvendinimos būdas, tai reikštų, kad iniciatyvos sekmės prie balsadėžių atveju daugeliui vargingesnių namų ūkių ateitų laikai, atnešiantys didesnę mokestinę naštą nei šiandieninė.
Toliau Referendumų knygelėje pateikiamos konkrečios iliustracijos, kaip referendumo iniciatorių siūlomas mokestinės sistemos pakeitimas paveiktų namų ūkius su 70 000 frankų metinėm pajamom. Iš pateikimų iliustracijų tampa aišku, kad labiausiai neigiamai paveikti būtų namų ūkiai, susidenantys iš šeimų su dviem vaikais; mažiausiai ir net teigiamai paveikti būtų vienišių namų ūkiai.
Šiuos bendrus (“neutralius”) paaiškinimus seka dviejų puslapių apimties iniciatvyos tekstas su konkrečiom įstatymo formuluotėm, pereinamaiiais laikotarpais etc.
Inciatorių komiteto argumentams Referendumų knygelėje skiriamas vienas puslapis. Iniciatoriai itin piktinasi, kad restoranai apmokestinami trigubai aukštesniu PVM tarifu nei take-away sektorius. “Ši diskriminacija turi būt pagaliau nutraukta.” Kaip “aiškius privalumus”, kuriuos atneštų iniciatuvos priėmimas, iniciatoriai įvardija bendrus dalykus kaip “šimtus tūkstančių darbo ir praktikos vietų užtikrinimą restoranuose”, Šveicarijos kaip turistų traukos centro stiprinimą ir apsipirkimų užsieny mažinimą. Po šių privalumų išdėstymo seka atskirų konservatorių ir liberalų politikų pasisakymų citatos apie tai, kaip dabartinė sistema yra neteisinga, diskriminuojanti ir “baudžianti” svarbius ekonomikos sektorius. Pateikiamos nuorodos į iniciatorių svetaines, kur galim rasti daugiau informacijos.
Du Referendumų knygelės puslapiai skiriami Šveicarijos federalinės vyriausybės argumentacijai. Vyriausybė pabrėžia, kad tautos inciatyva perlenkia lazdą ir siekdama lygybės atims iš biudžeto didžiules pajamas ir apsunkins žmones su kuklesnėm pajamom. Be jau Referendumų knygelės įžanginėj daly išsakytų pastebėjimų pabrėžiami dabartinės diferencijuoto PVM tarifo sistemos privalumai. Maistas kaip būtina kasdienio vartojimo prekė turi būt apmokestinamas minimaliai, kad būtų prienamas visiems. Kitaip turi būt žiūrima į restoranų apmokestinimą, mat šie atlieka net vien tik maitinimo funkciją; čia šalia maisto tiekiamos kitos paslaugos kaip maisto pateikimas, stalų ir kėdžių suteikimas etc. Referendumų knygelėj pabrėžiama, kad vyriausybė abejoja, kad PVM tarifo sumažinimą verslininkai visa apimtim perleistų vartotojams. Manoma, kad jis bent dalim būtų panaudotas pelno maržai padidint. “Tad neaišku, kiek restoranų svečiai iš tokios tautos iniciatyvos priėmimo turėtų naudos.”
Kad kompensuot dėl iniciatyvos priėmimo biudžete susidarančias skyles vyriausybė turėtų kelt reduktuotą PVM’o tarifą nuo dabartinių 2,5% iki 3,8%. Tai pabrangintų dabar šiuo redukuotu PVM tarifu apmokestinamas kasdienio vartojimo prekes kaip maisto produktai, vaistai, knygos, laikraščiai, radijo ir TV abonementai. Realybėj įgyvendinus priimtą iniciatyvą šios prekės būtų apmokestinamos aukštesniu PVM tarifu nei šian.
Namų ūkių, kurie iš iniciatorių siūlomo PVM tarifų sistemos pasikeitimo gautų naudos, yra mažiau nei tokių, kurių padėtis dėl iniciatyvos priėmimo pablogėtų – iniciatyvą priėmus, šie turėtų mažiau pinigų disponavimui nei šiandien. Tai ypač liestu mažų pajamų namų ūkius, ypač susidedančius iš šeimų su vaikais. Iš kitos pusės: namų ūkiai su aukštom pajamom nebeturėtų mokėti tiek pat mokesčių kaip anksčiau ir jų padėtis pagerėtų.
“Dėl visų šių priežasčių Federalinė Vyriausybė ir Parlamentas rekomenduoja tautos iniciatyvą “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!” atmesti.”
II. Sveikatos draudimas ir konkurencija: “Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą.”
Ši tautos inciatyva reikalavo, kad privalomas pagrindinis sveikatos draudimas būtų pradėtas teikti vieningos valstybinės sveikatos draudimo kasos, o ne 61 privačių sveikatos draudimo kasų, šią paslaugą teikiančių šiandien. Tokia vieninga sveikatos draudimo kasa turėtų tarpkantonines ir kantonines agentūras, kurios turėtų kompetenciją kiekvienam kantonui nustatytinėti sveikatos draudimo premijas.
Referendumo iniciatyvą be kita ko paskatino kasmet neperstojamai ir gan žymiai didėjantys sveikatos draudimo kaštai. Draudimo premijos neretai kyla po maždaug 10% kasmet, tad rimtai paliečia gyventojų pinigines (draudimo įmokas kiekvienas šveicaras kas mėnesį moka pats). O šveicarai mėgsta balsuot dėl finansinių ir jų išlaidas liečiančių klausimų.
Referendumui pateiktas klausimas skambėjo taip:
“Ar Jūs noritėtumėte priimti tautos iniciatyvą ‘Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą’?”
Vyriausybė ir parlamentas rekomendavo šią iniciatyvą atmest. Pirmieji parlamento rūmai iniciatyvą atmetė 132:62 balsų dauguma (dviems parlamentarams susilaikius). Antrieji parlamento rūmai iniciatyvą atmetė 27:12 dauguma trims susilaikius.
Įžanginėje Referendumų knygelės dalyje trumpai primenami Šveicarijos privalomo pagrindinio sveikatos draudimo sistemos pagrindai: Pagal 1994 m. Federalinį Šveicarijos sveikatos draudimo įstatymą kiekviena Šveicarijos gyventoja ir gyventojas privalo draustis sveikatą. Šis draudimas dar vadinamas pagrindiniu privalomuoju sveikatos draudimu. Teisinė šios sistemos bazė sudėliota taip, kad kiekviena sveikatos draudimo kasa privalo sudaryt sutartį su kiekvienu norinčiu. Dabartinėj sveikatos draudimo sistemoj tokį pagrindinį privalomąjį sveikatos draudimą siūlo 61 privati sveikatos draudimo kasa. Šios kasos tarpusavy konkuruoja. Aptariama tautos iniciatyva siekia šią sistemą pakeisti įsteigiant vieningą valstybinę draudimo kasą federacijos mastu. Tokia vieninga sveikatos draudimo kasa turėtų kantonines ir tarpkantonines agentūras, kurios visų pirma turėtų kompetenciją nustatinėti premijas jų kuruojamai teritorijai (paprastai – kantonui) ir numatytų kaip atlyginamos medicinos paslaugos, ypač tokių kaip operacijos, vaistai, stacionarus gydymas ligoninėse. Tiek vyriausybė, tiek parlametas siūlo iniciatyvą atmest, nes “vienos sveikatos draudimo kasos sistemoje” apdraustieji daugiau nebeturėtų laisvo pasirinkimo tarp skirtingų kasų ir negalėtų vienos kasos keist į kitą. Cituojant Referendumų knygelę: “Dabartinė sistema su daug sveikatos draudimo kasų visgi iš principo yra pasiteisinusi praktikoje. Esminė šios sistemos pertvarka atneštų papildomoų netikrumų ir sunkiai nuspėjamų kaštų.”
Dabartinės sistemos ir tautos iniciatyvos pasiūlymo detalėms aptarti Referendumų knygelėje skiriami trys puslapiai. Pabrėžiama, kad nepriklausomai nuo pajamų ir turto kiekviena Šveicarijos gyventoja ar gyventojas turi gaut gerą aprūpinimą medicinos paslaugomis. Tam kiekvienas gyventojas turi sudaryt sveikatos draudimo sutartį, o sveikatos draudimo kompanijos (“kasos”), savo ruožtu privalo draust kiekvieną suinteresuotąjį ir tiekt įstatymo numatytų medicinos paslaugų finansavimą. Dešimtys rinkoje veikiančių sveikatos draudimo kasų siūlo skirtingos draudimo formas ir modelius kaip, pavyzdžiui, namų gydytojo arba “Sveikatos centro” (HMO), taip pat yra galiimybė rinktis aukštesnę frančizę ir manais už tai mokėt mažesnę sveikatos draudimo premiją. Čia ypač užsienio skaitytojams nuo savęs pridursiu, kad šioje privalomo sveikatos draudimo sistemoje kiekvienas gyventojas draudžiasi asmeniškai, asmeniškai moka kasmėnesnes sveikatos draudimo įmokas, asmeniškai gauna ir sąskaitas už suteiktas medicinos paslaugas. Sistema veikia konkurencijos principu: besidraudžiantieji gali laisvai rinktis tarp kasų ir jas įstatymo nustatyta tvarka keist. Dėl besidraudžainčiųjų judėjimo iš vienos kasos į kitą atsirandančio pelno draudimo kasos neturi teisės išsimokėt dividendų forma.
Referendumo inciatyva siekia šia sistemą keist į sistemą su viena nacionaline kasa, kuri teiktų visas privalomojo pagrindinio sveikatos draudimo paslaugas. Tokios naujos vieningos sveikatos draudimo kasos valdymo organuose turėtų būt atstovaujamą federacija, kantonai, draudžiamieji ir paslaugų tiekėjai (kaip gydytojos ir gydytojai, ligoninės). Iniciatyva nesiekia keist papildomo sveikatos draudimo sistemos. Pabrėžiama, kad įvedus tokią vieningą nacionalinę sveikatos draudimo kasą apdraustiej nebeturėtų laisvės rinktis ar pereit pas kitą sveikatos draudimo paslaugų tiekėją.
Referendumų knygelėje pabrėžiama, kad nors federacija, kantonai, draudžiamieji ir paslaugų tiekėjai yra svarbūs žaidėjai sveikatos apsaugos sistemoj ir pagal referendumo iniciatyvą turėtų būt atstovaujami naujoj vieningojoj sveikatos draudmo kasoj ir reguliuot jos strategiją, šie žaidėjai dažnai turi skirtingais interesus (pavyzdžiui, susidūrus su tokiu klausimu kaip kad ar tam tikra medicininė paslauga turėtų būt atlyginama iš draudmo kasų ir kiek ji turėtų kainuoti). Referendumo iniciatyva nesiūlo konkretaus sprendimo, kaip derėtų tvarkytis su tokiais interesų konfliktais.
Toliau Referendumų knygelėje komentuojama, kad nauja sistema sąlyginai mažai sumažintų sveikatos draudimo sistemos kaštus, nes jau dabar iš 100 sveikatos draudimo išleidžiamų frankų 95 keliauja įstatymo numatytoms privalomojo pagrindinio draudimo paslaugoms dengti; šių kaštų sistemos referendumo inciatorių siūlomas pakeitimas nepakeis. “Likę” 5 frankai išleidžiami sveikatos draudimo sistemos administravimo kaštams tokiems kaip personalas, reklama, komisiniai draudimo agentams. Manoma, kad kadangi naujoji draudimo kasa didžia dalim atliktų tas pačias funkcijas kaip dabartinės privačios (rinkt premijas, tikrint sąskaitas, apmokėt už medicinos paslaugas) priėmus iniciatyvą administraciniai sistemos kaštai didžia dalim liktų tokie patys.
Pabrėžiama, kad perėjimas nuo sveikatos draudmo sistemus su 61 kasa prie sistemos su vieninga draudmo kasa įneštų neaiškumo ir sukeltų sunkiai nuspėjamų kaštų: privačios kasos turėtų perkelti savo turtą vieningai kasai, kas sąlygotų teisinius procesus/bylinėjimusis. Šalia to privačios kasos turėtų tęst veiklą iki tol, kol nepriekaištingai pradės veikt naujoji vieninga kasa.
Aktualų klausimą, ar naujoji vieninga kasa inciiatyvos priėmimo atveju galėtų ir toliau siūlyt redukuotas premijas vaikams ir jaunimui iniciatyvą priėmus spręstų parlamentas, kuris turėtų pareigą sureguliuoti iniciatyvos įgyvendinimo detales. Tas pats galiotų ir tokiems klausimams kaip specialios draudimo rūšys, medicinos paslaugų teikimo modeliai ar draudimo premijų nuolaidos.
Užbaigiant bendrąjį Referendumo knygelės argumentarijų darkart pabrėžiama, kad dabartinė privalomojo sveikatos draudimo sistema – kad ir ne ideali – iš principo yra pasiteisinusi. Pažymima, kad kiekdama šalint esamus sistemos trūkumus vyriausybė jau ėmėsi priemonių ir startavo tokias reformas:
– Nuspręsta, kad erdvė nesveikai/nepageidaujamai konkurencijai tarp draudimo kasų dėl sveikų apdraustųjų su žema ligų rizika ir toliau bus siaurinama;
– Siekiant geriau kontroliuot sveiktos draudimo įmonių finansus ir taip didint skaidrumą bus stiprinama sveikatos draudimo sektoriaus priežiūra. Taip pat bus dedamos pastangos dar aiškaiu skirt pagrindinį privalomąjį sveikatos draudimą nuo papildomojo – tai daroma visų pirma siekant užtikrint jautrių sveikatos duomenų apie apdraustuosius apsaugą ir neperdavimą.
Įdomumo dėlei pateiksiu referendumo iniciatorių siūlytą centrinę Konstitucijos pakeitimo nuostatos formuluotę:
/ “Federalinė Konstitucija bus pakeista sekančiai:
117 str. 3 (nauja) ir 4 (nauja) dalys
3. Socialus sveikatos draudimas užtikrinamas vieningos nacionalinės pagal viešąją teisę organizuotos įstaigos. Jos organai bus sudaryti iš federacijos, kantonų, apdraustųjų ir paslaugas teikiančiųjų atstovių ir atstovų.
4. Nacionalinė įstaiga turi kantonines ir tarpkantonines agentūras. Šios nustato premijas, jas renka ir atlygina už paslaugas. Kiekvienam kontonui bus nustatoma vieninga premija; ji bus apskaičiuojama atsižvelgiant į socialaus sveikatos draudimo kaštus.” /
Oficialiąją Referendumų knygelės dalį tradiciškai seka puslapis, skirtas referendumo iniciatyvinio komiteto argumentams. Šis puslapis užvadintas štai kaip: “Laikas stabdyt sprogstantį premijų augimą!”
Įdomumo dėlei viso originalo laisvą vertimą į lietuvių:
/ Pseudo-konkunrencija besidraudžiančiųjų sąskaita: Virš 60 sveikatos draudimo kasų šiandien Šveicarijoje organizuoja brangų, biurokratizuotą pseudo-konkuravimą. Siekdamos pelno jos mėgina nuo savęs nubaidyt “brangius atvejus/klientus”. Sergantiems ir seniems žmonėms šios sveikatos draudimo kasų džiunglės reiškia paprastą dalyką: piktus spąstus ir nesąžiningus triukus.”
Privačios kasos švaisto draudimo premijų pinigus: metai iš metų privačios kasos iššvaisto virš 200 milijonų frankų reklamai siekdamos nuo konkurentų nusiviliot sveikus premijų mokėtojus. Tolesnės premijų pinigų sumos teka į politinį lobizmą ir referendumų/balsavimo kampanijas. Menedžeriai ir valdybų nariai tuo tarpu užsidirba didžiules sumas. Ši marketinginė beprotybė draudimo premijų mokėtojams reiškia vieną: vis aukštesnes premijas.”
Sustabdyt sprogstantį premijų augimą, užtikrint sveikatos užtikrinimą: Senatvės draudimas (“AHV”), taip pat nelaimingų atsitikimų draudimas (“Suva”) rodo, kad viešos draudimo įstaigos gali veikt pavyzdingai ir užtikrint, kad apdraustojo gerovė būtų iškelta į centrą. Tai turi prasmės ir sveikatos draudimo atveju: su viešą sveikatos draudimo kasa mes galėsime kontroliuoti kaštus ir užtikrintsim gerą apsirūpinimą pagrindinėm sveikatos paslaugom. Varginantis kasmetis draudimo premijų lyginimas taps nebereikalingas.
/ “Aš pavargau nuo vis didėjančio popierizmo ir draudimo kasų triukų – aš noriu rūpintis savo pacientais. Aš sakau TAIP viešajai sveikatos draudimo kasai.” – Dr. med. René Haldemann, ilgametis namų daktaras /
Kas nutiks su nuolaidom ir papildomais draudimais?
Viešoji draudimo kasa perims pagrindinį sveikatos draudimą. Žemesns premijos vaikams, frančizių nuolaidos ir namų daktarų modeliai liks nepakitę. Papildomų draudimų srity niekas nepasikeis.
Daugiau informacijos: www.oeffentliche-krankenkasse.ch” /
Taip pat tradiciškai Referendumų knygelėj keli puslapiai skiriami ir vyriausybės argumentams, kuriuose pirma koncentruota forma pateikiama vyriausybės pozicija:
– pagrindinis privalomas sveikatos draudimas dabar tiekiamas 61 tarpusavy konkuruojančių draudimo kasų
– vyriausybė nori išsaugoti šią sistemą, nes ji suteikia apdraustiesiems pasirinkimo tarp skirtingų kasų laisvę ir iš principo yra pasiteisinusi praktikoje
– perėjimas prie vieningos viešos kasos atneštų netikrumų ir sunkiai prognozuojamų sistemos pakeitimo kaštų
– siekiant šalinti dabartinės sistemos trūkumus vyriausybė ir parlamentas jau startavo tam reikalingas reformas.
Šį koncetruotą vyriausybės pozicijos išdėstymą seka tokia eilutė: “Vyriausybės atmeta iniciatyvą ypač dėl sekančių priežasčių: …” Toliau dėstomi ir detaliau argumentuojami atkiri vyriausybės pozicijos punktai/pozicijos, vėlgi tradiciškai šveicariškai dėstomi pagal raktažodžius. Trumpai perteiksių jų turinį:
– “Išlaikyti pasitvirtinusią sistemą.” Čia darkart trumpai, bet pakankamai detaliai išdėstomi ir aiškinami centriniai dabartinės privalomo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimo principai. Pabrėžaima, kad dabartinė privalomo sveikatos draudimo sistema yra “kertinis mūsų sveikatos apsaugos sistemos pasiekimas”. Ši sistema garantuoja, kad visos Šveicarijos gyventojos ir gyventojai gauna geras medicinos paslaugas. Konkurencija sveikatos draudimo paslaugų rinkoj skatina sveikatos draudimo kasas teikt apdraustiesiems geras paslaugas, vystyt inovatyvius medicinos paslaugų draudimo ir teikimo modelius, kruopščiai konktroliuot gydymo kaštus ir siūlyt kiek įmanoma žemas draudimo premijas.
– “Tikslingai gerinti [dabartinę sistemą].” Čia pabrėžiamas vyriausybės siekis, kad konkurencija tarp draudimo kasų visų primą vyktų ten, kur to nori įstatymo leidėjas, o būtent pasiūlos ir paslaugų kokybės gerinimo srity. Šiam siekiui įgyvendini vyriausybė yra iniciavusi konkrečius pagerinimus sveikatos draudimo sistemoje: 2014 m. parlamentas priėmė įstatymo pakeitimus siekiant sumažint paskatas draudimo kasų vykdomai gerų rizikų (sveikų žmonių su maža tikimybe susirgt) “medžioklei”. Šalia to bus stiprinama draudimo kasų priežiūra ir užtikrinamas aiškus pagrindinio draudimo atskyrimas nuo papildomojo.
– “Stabdyti sveikatos kaštų augimą.” “Iniciatyva siekia radikaliai pakeist mūsų draudimo kasų sistemą. Ji žada žymias kaštų santaupas. Tačiau vyriausybė vertina sutaupymo potencialą kaip mažą.” Vyriausybė ir parlamentas jau yra priėmę priemones siekiant mažint kylančias kainas sveikatos sistemoje: jau dabar yra pavykę pasiekti kasmetinio medikamentų kainų sumažinimo šimtais milijonų frankų. Nuo 2013 m. kantonai, esant reikalui, gali reguliuoti gydytojų praktikų kiekį ir taip daryt poveikį paslaugų kaštams. Paraleliai vyriausybė ir kantonai siekia gerint gydytojų rengimą/jų darbos sąlygas ir kooperaciją tarp skirtingų specialistų. Šalia to planuojamas “Kokybės centro” įsteigimas, kuris sieks užtikrint, kad medicinos paslaugos monitoringą per jų efektyvumo ir ekononmiškumo prizmę.
– “Pasikeitimas atneštų didelių minusų.” Vyriausybė yra tikra, kad perėjimas nuo pasitvirtinusios sistemos su daug draudimo kasų prie vienos kasos būtų susijęs su dideliais minusais. Perėjimas prie naujos ir nepatikrintos sistemos pereinamuoju laiktarpiu atneštų netikrumo ir papildomų kaštų. Šalia to sveikatos draudimo kasoms dingtų paskata spaudžiant konkurencijai vystyt inovatyvius modelius. Ir galų gale tautos iniciatyvos priėmimo atveju apdraustieji nebegalėtų keisti savo sveikatos draudimo kasos tuo atveju, jei būtų nepatenkinti jos paslaugom ar draudimo premijų dydžiu.
“Dėl visų šių priežasčių vyriausybė ir parlamentas rekomenduoja iniciatyvą ‘Už viešą draudimo kasą’ atmesti.”
* * *
Paskutinis Referendumų knygelės puslapis iš esmės yra 1-peidžeris, skirtas vyriausybės ir parlamento rekomendacijom kaip balsuot ir techninėm detalėm kaip kad nurodymu, kad Referendumų knygelės gali būt gražinamos bendruomenių gyventojų kontrolės skyriams. Šis paskutinis puslapis atrodo ir skamba taip:
/ Patarimas balso teisę turintiesiems
Vyriausybė ir parlamentas pataria balso teisę turintiesiems 2014 m. rugsėjo 28 d. balsuoti sekančiai:
– “Ne” tautos iniciatyvai “Galas restoranų diskriminacijai PVM’o srity!”
– “Ne” tautos iniciatyvai “Už vieningą valstybinę sveikatos draudimo kasą.”
Redakcijos pabaiga 2014 birželio 25 d.
Daugiau informacijos:
www.admin.ch
www.parlament.ch
www.ch.ch
Išleista Federalinės kanceliarijos. /
naujoji res publica 