K11: Respublika 2.0

Kovo 11-ąją matant kaip ownership savo valstybės atžvilgiu atsiėmimą, viena įdomiausių prieš mūsų akis vykstančių grand transformacijų piliečio santykio su savo valstybe fronte man yra (per)ėjimas nuo piliečio-untertano prie piliečio savo Respublikos (co-)ownerio. Nuo valstybės kaip (pa)vergiančio baubo link valstybės kaip laisvų piliečių savi-valdos instrumento. (Per)ėjimas visų pirma galvose. Bet čia daiktai dideli, o kas nauja mažumynų fronte? Ten viskas po senovei: Nepriklausomybė, Laisvė-Kaip-Nepriklausomybė yra nuolatinis darbas, kasdien iš naujo mažiausiose konkretybėse prasidedantis. Po varžybų yra prieš varžybas. Remember that. Tad: su ta didele Pergale anuomet – ir už mažas pergales ryt ir poryt, kasdien! Už Respubliką – ir kad kiekvienas visų pirma savo kasdienos pilkumynuose darytume kas ką galim, kad ją išlaikyt. Ne tik todėl, kad kiti už šią mūsų prabangą liejo savo kraują. 

Reklama

V16: Patriotizmas 2.0

Čia maniškis – aktualaus A.Perednio įrašo įkvėptas – eksperimentinis pamėginimas apibrėžt, trumpai aprašyt ‘tikrąjį’ patriotizmą:

Patriotizmas, taip spontaniškai-brainstomiškai, man yra savotiškas (co-)ownership santykis su savo Respublika. Rimtas, gilus, tikras “teisės į“ plius “atsakomybės už“ jausmas. Gal net išskaičiuotas, taip pat ir iš istorijos patirčių mokantis. Supratimas, kad ji – ta Respublika – yra tavo ir tai, kokia ji yra, priklauso (ir) nuo tavęs, tavo veiksmų, tavo kasdienybės. Bottom-up pilietiškumas plius kažkas daugiau. Plius meilė? Nesu tikras, romantika valstybės reikaluose yra slidus užsiėmimas.

P.S. Ta proga prisiminiau ne tokį seną amerikietišką pamfletą šia tema – verta užmest akį.

Trylika laisvės mažumynų

Maniškis, senas it svietas cross-border palinkėjimas tokiom progom yra įrašytas laisvųjų helvetų fed-konstitucijos preambulėj. Manau, būtent dienom kaip ši dera prisimint kaip svarbu tai kasdien, kas akimirką ir, visų pirma, matuojant savo veiksmus beigi (dažniau) žiūrint į veidrodį turėt giliai galvoje ir nešiotis ant pirštų galiukų: “Tik tie, katrie naudojas savo laisve, išlieka laisvi.“ Tad: naudokitės ja, nerkit į kasdienybes, mėgaukitės! Beje, svarbu: čia ir dabar, ne ryt ar poryt. Heroizmo tokiuose kasdieniuose laisvės mažumynuose* iš pirmo žvilgsnio gal ir nėr (tiek daug), bet ilgoj perspektyvoj jie, tie mažumynai, turbūt ne mažiau svarūs nei dideli darbai. Nes laisvė stipri/nedūžtanti**, kai ji gyva mažumynuose, kasdienybės virtuvėj (taip pat, o gal net ypač, ir profesinėj). Kai jai ten vietos nebėr – ilgainiui nepadės nė gražiausios konstitucijos.***


* mažumynai čia įkvėpti G.Grajausko.
** gal net N.N.Taleb’o “antifragile“ prasme.
*** inspired by Judge Learned Hand.

11. Globali Lietuva, jos piliečiai ir Big Z

Kaip senas kovotojas prieš šią Konstitucinio teismo 2006 metais užsuktą kvailybės karuselę turiu pasakyt, kad geresnio ir brandesnio žvaigždės interviu dvigubos pilietybės tema nei šiandieninis “Lietuvos ryte“ su Žydrūnu Ilgausku per tuos metus turbūt nesu skaitęs. Pagarba “Big Z.“

Prieš traukiant toliau svarbu pridurt: karuselė įsisuko ne be kitų institucijų “pagalbos.“

Interviu nuostabiai pabėžtas politinis ir rimtam žmogui kertinis naujos pilietybės aspektas: “Norėjosi Amerikoje turėti teisę balsuoti per prezidento rinkimus, rinkti vietos valdžią.“ (Beje, argi mums ne džiugu turėtų būt, kad Lietuvos likimui turbūt svarbiausio prezidento rinkimuose dalyvaus dar vienas Lietuvos pilietis?)

Panašu, Ž.Ilgauskas nuostabiai suvokia ir kitą key aspektą: kad su Amerika esam “viena pilis“ ir gynybos fronte – per partnerystę ir draugystę Nato.

Itin geras aspektas dėl sūnų. Matyt, ne be reikalo “liaudies išmintis“ vis dažniau ir garsiau sako/juokauja, kad airiui vedus ne airę – airių ant svieto padaugėja dešimčia, lietuviui – ne lietuvę, lietuvių dešimčia sumažėja.

Gėda tik mums patiems. Nors karuselė per tuos tuoj kaip 10 metų jau įsisukus kaip velnias ir neabejotinai panašių istorijų yra šimtai, jei ne tūkstančiai – visgi dar (gal ir naiviai) tikiuos, kad ją pajėgsim “apsukt.“

/ Rita Stankevičiūtė, “Lietuvos rytas“:
– Šią savaitę paskelbta apie įstatymo pataisas, kurios leistų kitos šalies piliečiais tapusiems asmenims susigrąžinti anksčiau prarastą Lietuvos pilietybę, jei jie būtų nusipelnę valstybei.

Gal ketinate tuo pasinaudoti ir pateikti prašymą prezidentei Daliai Grybauskaitei?

Žydrūnas Ilgauskas:
– Man lengvatų nereikia. Biurokratai gali pabučiuoti man į užpakalį.

Lietuvoje nieko nesu tokio svarbaus padaręs. Ačiū. Pasilikite tą pilietybę sau. Man nereikia nieko išskirtinio.

Niekuo nesiskiriu nuo kitų lietuvių, kurie gyvena Amerikoje, Europoje ar Australijoje. Arba duokite pilietybę visiems, arba niekam. /

07. Nepriklausomybė

“A Republic, if you can keep it.“ (B.Franklin)

Kovo 11-sosios proga- 3 taikūs būdai Nepriklausomybės savigynai, bottom-up:

1- Švietimas; esmė trumpai: http://goo.gl/2kUHCw
2- Laisvalaikis; pvz., / “Traditionally in western countries,“ said Ilves, “you’ve had a weekend-warrior thing where volunteers run off into the woods and do target practice. In Estonia, we have a unit of IT people from banks, software companies who in their spare time for one day a week work on cyber issues.“ / http://goo.gl/jNIRIc
3- Magic formula; esmė trumpai: http://goo.gl/xJOaDI

Su Nepriklausomybės diena visas ir visus! Vertinkim ją ir owninkim. Visad prisiminkim, kad ne iš Dangaus ji mums nukrito.

03. Referendumo iniciatoriams siūlomas šveicariškas sprendimas

Nusprendžiau brūkštelt porą žodžių apie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiamas ribojimų iniciatyvą Lietuvoje, ir pradėt nuo Šveicarijos.

Kaip elgiasi šveicarų parlamentas ir vyriausybė, kai referendumui piliečių iniciatyva iškeliamas visuomenei išties aktualus klausimas siūlant ne optimalų, per radikalų jo sprendimo būdą?

Visų pirma, pragmatiškai kalbamasi su iniciatoriais, mėginama jiems pasiūlyt kompromisinį sprendimą iškeltai problemai išspręst. Pavyzdžiui, nelaukiant iškelto referendumo dėl konstitucijos keitimo rezultatų pasišaukiama priimt įstatymo pakeitimą ar įstatymą, sprendžiantį iškeltą problemą. Nepavykus rasti kompromiso tokiu būdu, parlamentas gali nuspręsti iškelti paralelinį referendumą tuo pačiu klausimu, siūlantį alternatyvų piliečiu iniciatyva iškeltos problemos sprendimo būdą. Negailint jėgų ir laiko mėginama įtikint piliečius pasiūlytos alternatyvos privalumais.

Pateiksiu porą iliustracijų.

Prieš keletą metų šveicarai surinko parašus referendumo iniciatyvai, siekusiai pakeisti gyvūnų teisinį statusą ir teisine prasme nebelaikyt jų daiktais. Šia iniciatyva būtų nutraukta tūkstantmetė dar iš romėnų teisės atėjusi tradicija, pagal kurią gyvūnas yra daiktas. Siūlyta keisti konstituciją. Kaip elgėsi vyriausybė? Susisiekė su referendumo iniciatoriais ir sutarė, kad reikiamus pakeitimus teisės sistemoj padarys pati, nelaukiant referendumo rezultatų. Su vyriausybe pasikalbėję ir sutarę referendumo organizatoriai iniciatyvą atsiėmė. Vyriausybės darbų rezultato ilgai laukti nereikėjo, ir Šveicarijos civilinis kodeksas nuo tol puikuojasi pasauly išgarsėt spėjusia norma: “Gyvūnai nėra daiktai.” Visuomenė tokiam teisės sistemos pakeitimui buvo pribrendus, vyriausybė to laiku ir deramai nepastebėjo, referendumo iniciatoriai padėjo ištaisyt šią klaidą. Vyriausybė šią “iš apačios” kilusią pagalbą savo darbe priėmė geranoriškai.

Panaši situacija buvo ir Šveicarijos piliečiams neseniai referendumui iškėlus iniciatyvą dėl akcininkų teisių stiprinimo nustatant įmonių vadovų algas. Iniciatyva siūlyta keisti konstituciją. Kaip tada atrodė, ganėtinai radikaliam, piliečių iniciatyva iškeltam vadinamajam “Minderio pasiūlymui” parlamentas, kaip alternatyvą, pirma pasiūlė priimti problemą adresuojantį įstatymą. Referendumo iniciatoriai šį įstatymą pakrikštijo “bedančiu.” Davė suprast, kad toks jų nesulaikys. Tuomet parlamentarų grupė iškėlė alternatyvų referendumo iniciatyvos variantą, kuris piliečiams buvo pateiktas to paties referendumo metu. Alternatyvaus pasiūlymo formuluotė, tiesa, reikiamo piliečių palaikymo nesulaukė, bet visgi yra gera iliustracija, kad iš kiekvieno “akligatvio” iki paskutinio momento įmanoma ir privalu ieškot išeičių, siūlyt piliečiams alternatyvas. Nenutraukt pokalbio. Beje, referendumu priimtas “Minderio pasiūlymas” šiandien daugeliui nebeatrodo toks jau nepriimtinas.

Turinys beveik šveicariškas, beliko tinkamai supakuot

Ne vienam, pripažįstančiam bent minimalią žemės pardavimo užsieniečiams – ypač ne mūsų ES bendrapiliečiams – reguliavimo būtinybę, referendumo iniciatyvos siūlomi Konstitucijos pakeitimai neatrodo optimalūs. Daug kam – gerokai per radikalūs, net kvaili (Juk išties: jie bent iš dalies prieštarauja referendumu dėl stojimo į ES šiuo klausimu tautos valia prisiimtiems mūsų įsipareigojimams!).

Tačiau kol kas paprastai tenkinamasi jokio apčiuopiamo rezultato neduodančiais paburnojimais ir pasikeiksnojimais, abipusiais etikečių klijavimais ir iš dalies nepamatuotais kaltinimais. Žinodamas aukščiau trumpai nupasakotą šveicarišką patirtį kuris laikas savęs klausiau, kada gi ir Lietuvoje bus pereita nuo monologų prie pokalbio; nuo ultimatumų, prie alternatyvos, kompromiso paieškos. Tikra demokratija be to – nė iš vietos.

Paskutinėm dienom ledai, panašu, pajudėjo.

Štai Seimos narys konservatorius prof. Kęstutis Masiulis šiandien “Žinių radijo” eteryje atvirai pasiūlė valdantiesiems susitikti su referendumo iniciatoriais ir, bendrom jėgom ieškant išeities iš galimai artėjančio “akligatvio”, su jais derinant vyriausybės specialistų pagalba parengti saugiklių žemės pardavimo užsieniečiams srity sistemą. Tiesa, profesorius paskubėjo šį pasiūlymą pakrikštyt “gal ir kreivoku.” Paskubėjo, nes pasiūlymas, tiesą sakant, yra šveicariškas: kalbėtis; kartu ieškoti problemos sprendimo.

Po pietų “Delfi” paskelbti ir premjero dr. Algirdo Butkevičiaus samprotavimai šia tema. Juose taip pat pripažįstamas saugiklių reikalingumas, apgailestaujama, kad dėl aplaidumo toks įstatymas iki šiol neparengtas: „Manau, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas daug anksčiau, būtų visa tai išaiškinta visuomenei, manau, nebūtų kilusi iniciatyva organizuoti kažkokius referendumus“, – cituojamas premjeras. Žemės ūkio ministerijai pavesta skubiai parengti tokio įstatymo projektą. Tiesa, “Delfi” galėjo kiek labiau pasistengti su pranešimo pavadinimu. “Sugalvojo, kaip išsisukti su referendumu” užvadintas tekstas kuo puikiausiai galėjo būt pavadintas kad ir: “Referendumo iniciatoriams siūlomas šveicariškas sprendimas.”

Dar praeitą savaitę “Žinių radijo” etery apie įstatymo, nustatančio saugiklius žemės įsigijimo srity, būtinybę atvirai prabilo ir vienas liberalų lyderių – Seimo narys, buvęs Klaipėdos meras dr. Eugenijus Gentvilas.

Ledus referendumo iniciatoriai, nepriklausomai nuo referendumo iniciatyvos likimo, panašu, bus išjudinę ir referendumui surengti reikalingų parašų kiekio klausimu.

Patrypčiodami vietoj, bet visgi judam link Šveicarijos?