02. Europos ateitis

Pora greitų juodraštinių įspūdžių iš ekonomikos Nobelio laureato prof. Joseph’o Stiglitz’o viešos paskaitos tema “Europos ateitis”, vykusios šį pirmadienį Bazelyje, Šveicarijoj. Paskaita vyko “visuomenėje” – Bazelio miesto kazino, ir organizuota “UBS Ekonomikos visuomenėje centro” prie Ciuricho universiteto kartu su Bazelio universitetu. Rašau iš atminties, mat jokių konspektų nesidariau, tad gali būt netikslumų detalėse, taip pat ir dėl to, kad nesu ekonomistas ir todėl ne visur spėdavau paskui mintį:

1- Socializmas feilino, amerikietiška kapitalizmo versija feilino. Ateitis priklauso europietiškam modeliui kaip savotiškam “third way”.

2- Amerikoj itin prasti reikalai social mobility fronte. “American Dream” yra realybėj  nebeegzistuojantis (statistiškai, ne anekdotų lygmeny) daiktas, nors vis dar išlieka stipria amerikiečių identiteto dalimi. “Ką geriausia kaip vaikas sau gali padaryt Amerikoj, tai pasirinkt tėvus.“ (šypsenos ir juokas) Tiek smarkiai nuo jų statuso ir finansų tavo ateitis priklauso. Daugiau nei Senojoj (!) Europoj. Enlightment’o pasiekimus JAV tenka relitigatint kone kasdien; didesnis išsilavinimas, skirtingai nei tikėtasi (beje, kiek supratau, tai galioja tik JAV) šiam fronte ne ką keičia.

3- GDP yra prastas metodas ekonomikos performance matuot, nors net ir pagal jį Europos šalys topuose. Bet topus Europos šalys absoliučiai dominuoja pagal naujausius ekonominio performance matavimo metodus. Ypač žiba: Norvegija, Švedija, Austrija, Šveicarija. Future is small (čia jau norėtųs pridurt nuo savęs).

4- Amerikietiškas ekonomikos tvarkymo metodas yra unsustainable: kone sistematiškai judama nuo vieno burbulo prie kito, šalia to dar skęstant privačiose skolose (iki krizės JAV pilietis vartodavo už 110% savo pajamų) ir nesiskaitant su aplinka.

5- Nuotaikas Davos’e, iš kur atvyko į paskaitą, pavadino irrational optimism ar kažkaip labai panašiai.

6- Tuo tarpu padėtis, pvz., Ispanijoj rimtesnė nei per Didžiąją depresiją.

7- Nauji free trade agreementai, kaip kad planuotas tarp ES ir JAV, su klasikiniu free trade mažai ką bendro beturi: naujųjų tikslas yra aptarnaut firmas, o ne sukurt aplinką, kuri mažintų vartotojams kainas, didintų konkurenciją ir keltų kokybę. Apie ES/JAV sutarties projektą mažai ką gali pasakyt, nes jis, diplomatiškai tariant, ne itin skaidrus ir rengiamas nelabai demokratiškai. Sako, nustebęs, kad europiečiai dar taip menkai supranta tokį aspektą: JAV prekybos ministras yra iš esmės savo šalies firmų lobistas; dėl šios priežasties juo paprastai skiriamas buvęs leading prezidento rinkimų kampanijos žmogus, kad būdamas toj pozicijoj galėtų atsilygint buvusiems kampanijos rėmėjams. Kas parduodama po ‘free trade’ etikete realybėj yra ‘managed trade.’

8- ES yra geras projektas, bet didžiausia jo klaida yra euras. Eurą reiktų reformuot (pateikė gaires).

9- Per klausimų/atsakymų sesiją užklaustas, ar, turint galvoj, kad euro reformai realybėj šansų beveik nėra, atskiroms sunkiausiai besilaikančioms nereiktų šalims imt išstojinėt iš euro ir savarankiškai tvarkytis ekonomikas, atsargiai ir diplomatiškai pripažino, kad tai, turint galvoj sunkią realybę, toms atskiroms šalims – dabartinei sudėtingai situacijai jose užsitęsus ir net blogėjant – ko gero galėtų būti nors ir labai skausmingas, bet mažiau skausmingas variantas nei likt dabartinėj padėty (pvz., Ispanijai). Kita alternatyva būtų iš eurozonos išstot Vokietijai, bet jam neteko girdėt diskusijų apie tai pačioj Vokietijoj, tad versija turbūt neaktuali praktiškai.

10- Kopiant iš krizės ir tvarkantis su skolom itin svarbu, kad pats galėtum spausdint pinigus. Amerika visad bus pajėgi grąžint savo skolas, nes … gali spausdintis dolerių, kiek telpa (skirtingai nei, pvz., graikai ar ispanai) … “nebent kas laikinai išjungtų elektrą dolerių printeriui.“ (juokas)

11- Airijoj, Ispanijoj skolos/GDP santykis iki krizės nebuvo didelis. Ne skolos sukėlė krizę, o priešingai.

12- Amerikos centrinis bankas visų pirma įsteigtas su tikslu palaikyt finansų sistemos stabilumą. Steigiant ECB ši istorinė pamoka buvo pamiršta.

13- Kas dar? Po paskaitos priėjęs paklausiau, ar Lietuvai patartų įsivest eurą. Atsakė diplomatiškai ir visų pirma parodydamas, kad supranta, jog Baltijos šalims tema turi svarbią politinę dimensiją (gilesnė integracija į Vakarus, išėjimas iš postsovietinės erdvės). Šia prasme iš šių šalių perspektyvos tai yra labiau politinis nei ekonominis klausimas. Bet ką implicitly bendrai davė suprast euro klausimu iš ekonominės perspektyvos (taip pat ir savo paskaitos metu ir per klausimų/atsakymų sesiją), visi, tema rimčiau besidomintys, manau, lengvai nuspėsit. Tikslumo dėlei turiu pridurt, kad nuo tiesioginių rekomendacijų dalijimo mandagiai ir diplomatiškai susilaikė.

14- Kaip senam Europos mylėtojui man džiugiausia, kad prof. Stiglitz’as Europos modely mato daugiausia perspektyvų. Europos ateitis šviesi. Ypač dėl mūsų gerų institucijų, demokratijos, pagarbos žmogaus laisvei ir teisėm, Englightment’o idėjom. Todėl jam itin noris, kad pagaliau susistyguotume tą struktūrinę ekonomikos “problemėlę“ su euru.

15- Itin geras kalbėtojas, beje. Be skaidrių, be nieko darbuojas kaustydamas dėmesį. Ir: itin šiltai ir atsipūtęs bendrauja asmeniškai, net ir ūžiant šimtų žmonių miniai (beje, baltam ciurichiečių pavydui, bazeliečiai užpildė didžiulę salę!) ir aplink sukantis garbiausiems profesoriams.

Namo parsinešiau ne vieną temą apmąstymams.

Paveikslėlis

Reklama