Maniškis, senas it svietas cross-border palinkėjimas tokiom progom yra įrašytas laisvųjų helvetų fed-konstitucijos preambulėj. Manau, būtent dienom kaip ši dera prisimint kaip svarbu tai kasdien, kas akimirką ir, visų pirma, matuojant savo veiksmus beigi (dažniau) žiūrint į veidrodį turėt giliai galvoje ir nešiotis ant pirštų galiukų: “Tik tie, katrie naudojas savo laisve, išlieka laisvi.“ Tad: naudokitės ja, nerkit į kasdienybes, mėgaukitės! Beje, svarbu: čia ir dabar, ne ryt ar poryt. Heroizmo tokiuose kasdieniuose laisvės mažumynuose* iš pirmo žvilgsnio gal ir nėr (tiek daug), bet ilgoj perspektyvoj jie, tie mažumynai, turbūt ne mažiau svarūs nei dideli darbai. Nes laisvė stipri/nedūžtanti**, kai ji gyva mažumynuose, kasdienybės virtuvėj (taip pat, o gal net ypač, ir profesinėj). Kai jai ten vietos nebėr – ilgainiui nepadės nė gražiausios konstitucijos.***
–
* mažumynai čia įkvėpti G.Grajausko.
** gal net N.N.Taleb’o “antifragile“ prasme.
*** inspired by Judge Learned Hand.
naujoji res publica 