Kaip šveicarai savo “BBC“ uždarinėjo ir federalinius mokesčius naikino

Laikas reportažui apie 2018-ųjų kovo referendumus – ne tik todėl, kad ant kulnų lipa nauji. Šį polit-sezoną Šveicarija atidarė libertarų svajonėmis: Pirmame federaliniame referendume sprendė federalinių mokesčių naikinimo galimybės klausimą, antrame ir šalies polit-debatus ypatingai įsiūbavusiame – Nacionalinio radijo ir TV („SRF“) uždarymo iniciatyvą.

Ciuricho kantonas tokiame kontekste rinkosi vietiniam referendumui dėl iniciatyvos mokyklos programą ateityje tvirtinti referendume (iniciatyva triuškinamai pralošta), o Ciuricho miestas rinkosi naują vyriausybę ir parlamentą (čia kairė dar labiau sustiprino savo ir taip tvirtas pozicijas). Dėl federalinių referendumo svarbos, šįkart apribosiu savo raportą tik jais.

Federaliniai finansai 2021-2035

Ne pirmą kartą federalinių referendumų klausimai iš esmės finansiniai. Pradėkim nuo mokesčių: Pirmojo referendumo pavadinimas – „Naujoji finansų tvarka 2021.” Pagal Šveicarijos konstituciją federacijos teisė rinkti mokesčius, t.y. dalį pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokestį, yra terminuota ir reguliariai turi būti pratęsiama. Tas pratęsimas, kaip dera Šveicarijai, vykdomas referendumu. Iš esmės šis procesas gali būt traktuojamas ir kaip formalumas, bet visgi: tauta kaskart turi galimybę šiuo klausimu pasisakyti ir, atitinkamai, tam tikras nervingumas išlieka. Teisės rinkti federalinius mokesčius terminavimo tikslas: kad parlamentas ir kantonai laiks nuo laiko turėtų progą vis iš naujo pamąstyt ir padiskutuot šia tema. Kitoj valstybėj turbūt galvotume: Jei piliečiai gautų teisę panaikinti savo mokesčius, juk taip ir padarytų? Ne Šveicarijoj. Federacijos teisė rinkti mokesčius buvo pratęsta didele piliečių dauguma – „Taip“ referendume tarė 84,1% rinkėjų ir visi kantonai. Vėlgi įprastai terminuotai: iki 2035-ųjų. Prieš referendumą įprasta sulaukti parlamento ir vyriausybės rekomendacijų, kaip balsuoti: abeji parlamento rūmai savo palaikymą išsakė be nei vieno balso „Prieš“, taip pat balsuoti rekomendavo ir vyriausybė.

Šveicarijos radijas ir TV („SRF“)

Referendumas dėl SRF uždarymo techniškai „įpakuotas“ (būdinga kai kurių polit-jėgų taktika) kaip pasiūlymas naikinti abonementinį mokestį, kurį iš principo kiekvienas Šveicarijos gyventojas ar čia veikianti įmonė moka nacionaliniam transliuotojui išlaikyti ir jo nepriklausomumui užtikrinti. Šis mokestis tikrai ne mažas: apie 400 frankų per metus (1 euras atitinka apie 1.20 franko). Trumpas iniciatyvos pavadinimas: „SRF abonementinio mokesčio panaikinimas.“ Kaip ir aišku, kad nutraukus finansavimą SRF tektų uždaryt – bet to iniciatyvos tekste tiesiogiai nepasakius ne vieno rinkėjo galvoje šiuo klausimu iniciatoriams pavyko palaikyt neaiškumą.

Iniciatyva iškelta radikalių konservatorių ir liberalų partijų sparnų ir partiniame šalies landšafte galų gale susilaukė tik konservatorių (didžiausios šveicarų partijos) palaikymo. Šie daug metų tvirtina, kad SRF per daug kritiška būtent jų atžvilgiu. Visgi kertinis filosofinis iniciatorių argumentas buvo toks: radijas ir televizija turi būt palikti komercinei rinkai, visuomeniniam transliuotojui čia nėr ko ieškot, net ir tokioj politiškai ypatingai sudėtingoj valstybėj ir visuomenėj kaip Šveicarija, ir net jet SRF uždarymas reikštų vis didesnę užsienio transliuotojų įtaką Šveicarijos informacinei erdvei, o regioniniai transliuotojai turėtų užsidaryt. Iš likusių politinių jėgų ir visuomeninių organizacijų iniciatyva susilaukė tik kritikos.

Referendumas susilaukė didžiulio susidomėjimo visuomenėje, ypač kai pirmose apklausose referendumo iniciatorių šansai pasirodė esą netoli 50/50, kas ne vieną šveicarą šokiravo. Tačiau kuo daugiau tema buvo diskutuojama, kuo daugiau detalių visuomenė geriau perprasdavo, tuo labiau žemyn slydo iniciatorių šansai laimėt, nors nervingumas ir nerimas išliko iki pat referendumo dienos.

SRF yra legendinė Šveicarijos institucija su gilia tradicija, geru vardu, daug darbuotojų, taip pat ir regionuose. Radijuje komercinės reklamos nėra, TV – itin nedaug, ką šveicarai išties vertina. SRF svarba išlaikant keturkalbės valstybės kaip Šveicarijos konfederacija vieningumą laikoma didele, reikšmė užtikrinant valstybės ir tautos suverenitetą savo informacinio lauko kūrimo prasme – taip pat (istoriškai ji kūrėsi padėti atlaikyti nacionalizmo užkerėtų kaimynių propagandą tarpukary). TV debatuose, kituose formatuose buvo knibinėjami visuomeninės televizijos modeliai, Šveicarijos radijo ir TV plėtra į internetinę erdvę, taip pat ir atitinkamą reklamos rinką, kurioje bijomasi likti beviltiškai pralošusiais Google. Giliai ir angažuotai diskutuotas visuomeninės radijo  ir TV santykis ne tik su privačiu TV ir radiju, bet ir su kita, ypač spausdintine, žiniasklaida. Čia SRF paskutiniais metais susilaukia būtent leidėjų kritikos, mat šie mano, kad dėl SRF plėtros internete jie praranda ir taip sunkiai besilaikančio verslo galimybes toje srityje. Referendumo tema rašytos net knygos. Štai vienas garsiausių šveicarų žurnalistų dr. R.Schawinski prieš referendumą išleido knygą pavadinimu „SRF abo-mokesčiui – Ne?“ apie SRF istoriją, jos vystymosi ir vidinių galios centrų peripetijas (kaip kad krikdemų partijos dominavimą jos struktūrose), ateities perspektyvas, referendumo iniciatorių idėjas iš profesionalios žurnalisto ir medijų top menedžerio  perspektyvos (šalia žurnalistinio darbo jis yra buvęs vokiečių Sat 1 CEO, privataus Šveicarijos radijo pionierius ir savininkas etc.). Nors negailėdamas kritikos SRF ir atvirai nurodydamas jos klaidas, p. Schawinski aiškiai pasisakė prieš referendumo iniciatorių idėjas.

Tiek abeji parlamento rūmai, tiek vyriausybė rekomendavo iniciatyvą atmesti. Rezultatas: 71,6% iniciatyvai tarė „Ne.“ Toks didelis palaikymas nustebino ne vieną SRF mylėtoją, na o referendumo iniciatorius kone sutrypė su žemėmis. Šveicarijos Nacionalinis TV ir radijas su gerokai „iš apačių“ pastiprintu užnugariu tęsia savo veiklą. Kad piliečiai nepasinaudojo proga referendumu pasinaikint riebaus iš savo kišenės mokamo abonementinio mokesčio savam visuomeniniam transliuotojui – šis faktas apie visuomenės brandą turbūt daug kalba savaime. Įdomi „šalutinė“ detalė: manoma, kad šis federalinis referendumas nemažai prisidėjo prie paraleliai vykusių lokalių rinkimų rezultatų pasisukimo dešinių partijų nelabui. Tai suprasta it savotiškas atpildas už visgi ganėtinai nemažą iniciatyvos dėl SRF uždarymo palaikymą jų gretose.

2015 referendumų vasara Šveicarijoje: nuo preimplantacinės diagnostikos iki nacionalinės TV

Smarkiai vėluoju su reportažu iš politiškai karštos 2015-ųjų vasaros Šveicarijoje – birželio 14-osios referendumų – tad šįkart detalėmis nelepinsiu. Keturi referendumo klausimai ketvirčiui federaliniu mastu nėra neįprasta, bet visgi kiekis rimtas. Esmė trumpai:

1- Privalomas referendumas: Reprodukcinė medicina ir genų technologijos žmogaus medicinos srity (preimplantacinė diagnostika) – 61.9% “Taip.” Referendumu siekta patvirtinti sprendimą dėl federalinės konstitucijos pakeitimo. Naujas konstitucijos straipsnis suteiks galimybę tam tikroms poroms sėkmingai atlikti preimplantacinę diagnostiką (genetinius embrionų tyrimus prieš jais apvaisinant moterį). Referendume tardama “Taip“ tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento (didžiule dauguma) išsakyta rekomendacija.

2- Tautos “Stipendijų iniciatyva”: 27.5% “Taip.” Iniciatyva siekta federacijos mastu suvienodinti stipendijų dydį profesinio mokslo ir universitetinio išsilavinimo srityse. Iki šiol ši sfera reguliuojama kantonų ir sudaro svarbų kantonų suvereniteto elementą federalistinėj, decentralistinėj Šveicarijos santvarkoj. Suvienodinimo tikslas – užtikrint visiems vienodą minimalų pragyvenimo standartą. Nepritardama iniciatyvai tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

3- Tautos iniciatyva dėl turtuolių palikimų apmokestinimo (Paveldėjimo apmokestinimo reforma): 29.0% “Taip.” Iniciatyva siekta įvesti federalinį 20% paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, taikomą nuo 2 milijonų frankų sumos. Iki šiol ši sritis reguliuojama kantonų ir yra svarbus federalistinio Šveicarijos valstybės santvarkos modelio bei kantonų suvereniteto sampratos elementas.  Gautas biudžeto pajamas planuota paskirstyt pagal formulę “2/3 – senatvės pensijų fondui, 1/3 – kantonams.” Atmesdama iniciatyvą tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

4- Fakultatyvus referendumas: Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimas (Radijos ir TV rinkliava) – 50.1% “Taip.” Įstatymo pakeitimu siekta įvesti naują rinkliavos už Nacionalinį Radiją ir TV sistemą. Dabartinė sistema, kurioje rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas priklausė nuo faktinės galimybės priimti TV ar radijo signalą, turėtų būtų pakeista sistema, kurioje kiek sumažinto dydžio rinkliavą mokėtų visi, nepriklausomai nuo faktinės galimybės žiūrėti TV ar klausytis radijo. Pritardama (kad ir absoliučiai minimalia persvara) įstatymo pakeitimui tauta sekė federalinės vyriausybės ir parlamento rekomendacija.

Rinkėjų aktyvumas šįkart buvo tarp 43-44%.

Tradicinė rinkėjams išsiunčiama “Referendumų knygelė”, pristatanti visų keturių referendumo klausimų detales bei federalinės vyriausybės bei parlamento rekomedacijas kaip balsuot, šįkart sudarė virš 60 puslapių teksto. Rimtas polit-skaitinys startuojant į šveicarišką vasarą.